Stebime pasaulį

Minta atliekomis

„Belieka stebėtis, kiek daug paukščių ir žinduolių praminta kone vien iš atliekų, — sako biologas Vilfridas Majeris. — Kai kur be jų tiesiog neišgyventų.“ Žurnalas Der Spiegel rašo, kad, vieno pasaulinio tyrimo duomenimis, šitaip prasimaitina beveik 70 rūšių sparnuočių ir 50 rūšių žinduolių. Šiukšlynuose susidaro ištisa mitybos grandinė. Pūvančių atmatų šiluma traukia vabzdžius. Juos lesa paukščiai, ėda smulkūs žinduoliai. O šiuos medžioja plėšrieji paukščiai bei kiti grobuonys. Įdomu, jog kai kurie šiaip jau baugštūs sparnuočiai sąvartynuose nepaiso riaumojančių presų, nesibaido nei kitų gyvių, nei žmonių.

 Plėšikai milžinai

Keliuose plėšikauja ne vien žmonės, bet, kaip rašoma laikraštyje Bangkok Post, ir drambliai. Šie milžinai alkio spiriami išeina iš džiunglių, plytinčių į rytus nuo Bankoko, ir užtvėrę kelius, kuriais sunkvežimiai veža cukranendres, grobia saldžiuosius krovinius. Apie 130 dramblių paprastai laikosi Ang Lue Najaus rezervate, tačiau dėl sausų orų pristigę pašaro džiungles palieka ir ieško ėdesio kitur. Vyriausiasis rezervato prižiūrėtojas Ju Senatamas pasakoja, jog vieni ima patys siaubti plantacijas, kiti laukia, kol cukranendrių numes geraširdis sunkvežimio vairuotojas.

Antibiotikai gyvuliams

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ūkininkus nuo seno įspėja, kad į sveikų gyvulių pašarą ir paukščių lesalą be saiko ir be reikalo nedėtų antibiotikų. Vaistų įmaišoma, kad „gyvuliai greit nusipenėtų“, — aiškina Ispanijos laikraštis ABC. O neseniai vienas danų atliktas tyrimas parodė, jog auginti galvijus ir paukščius pelninga ir be antibiotikų. Ūkininkams nustojus jų dėti, vištienos produkcija nesumažėjo, o kiaulienos savikaina pakilo vos vienu procentu. PSO labai teigiamai vertina šią danų iniciatyvą ir skatina jų pavyzdžiu sekti kitas šalis. Tai „žmonėms išeitų į sveikatą“, — rašo laikraštis.

Sukčiaujantys šachmatininkai

„Dažnas šachmatininkas į taisykles rimtai nežiūri“, — rašoma laikraštyje Frankfurter Allgemeine Zeitung. Štai sykį mėgėjas įveikė didmeistrį, o paskui išaiškėjo, kad laimėtojas turėjo užsislėpęs po ilgais plaukais mikrofoną, ausines, vaizdo kamerą ir palaikė ryšį su sėdinčiu prie kompiuterio padėjėju. Būdavo ir taip, kad žaidėjas užsisklęsdavo tualete ir kišeniniu kompiuteriu apskaičiuodavo tolesnius ėjimus. Net žaisdami per internetą žmonės kartais gudrauja: tuo pat metu savo kompiuteryje leidžia šachmatų programą arba prisidengę dviem slapyvardžiais „varžosi“ patys su savimi. Ir vienas iš to dvejeto visad pralaimi, kad kiltų kito reitingas. „Piniginis prizas mažai kam terūpi, — tvirtinama laikraštyje. — Taip elgiamasi paprastai ne iš godumo, o dėl savimeilės.“

Per senas mokytis?

„Su šešiamečiais [vienoje Kenijos Rifto slėnio provincijos pradinėje mokykloje] pamokas lanko ir gerokai už kitus augesnis mokinys“, — rašo apie 84 metų vyriškį Nairobio laikraštis Daily Nation. Į pirmą klasę jis neseniai pradėjo eiti, kad „išmoktų skaityti Bibliją“. Nors jo paties vaikaičiai mokosi aukštesnėse klasėse, senolio tai nesulaiko. „Žmonės man aiškina Bibliją, bet nežinau, ar sako tiesą. Noriu pats Šventąją Knygą pasiskaityti ir įsitikinti“, — laikraščio Daily Nation korespondentui prisipažino vyras. Jis vilki mokyklinę uniformą, atsineša visus moksleivio reikmenis ir kaip įmanydamas stengiasi nenusižengti čia įprastai tvarkai. Vis dėlto jam daroma nuolaidų. Kai kiti mokiniai sportuoja, laksto, jam „leidžiama palengva mankštintis“.

Baisūs žemės drebėjimai 2003 metais

JAV geologijos tarnyba, apžvelgusi žemės drebėjimų statistiką nuo 1990 metų, skelbia, jog daugiausiai gyvybių jie nusinešė 2003-iaisiais: aukų būta 25 kartus daugiau negu 2002-aisiais. Remiantis šiuo informaciniu pranešimu, „per žemės drebėjimus 2002-aisiais visame pasaulyje žuvo 1711 žmonių“, o pernai — 43819. Štai Irane gruodžio 26 dieną 6,6 balo požeminis smūgis supurtė Bamo miestą. Per šią nelaimę žuvo apie 41000 gyventojų. O smarkiausias žemės drebėjimas, tikrai ne veltui pavadintas „didžiuoju“, rugsėjo 25-ąją smogė Japonijos Hokaido salai. Stiprumas siekė 8,3 balo. Kaip teigiama pranešime, „JAV geologijos tarnyba kasdien užfiksuoja maždaug po 50 žemės drebėjimų... Kasmet pasaulyje įvyksta vidutiniškai po 18 stiprių žemės drebėjimų (7—7,9 balo) ir vienas katastrofiškas (8 balų ar stipresnis). Iš tikro jų būna keli milijonai per metus, tačiau daugelis lieka nepastebėti, nes vyksta nuošaliose vietose arba esti labai silpni“.

Kodėl tiek jaunų nusikaltėlių?

Kodėl vis daugiau vaikų tampa nusikaltėliais? Specialistų įsitikinimu, priežasčių reikia ieškoti šeimos santykiuose. Kaip rašoma Pietų Afrikos laikraštyje Weekend Witness, dauguma tų vaikų yra iš nepilnų šeimų. Jeigu ir turi abu tėvus, šie dirba ir nelabai rūpinasi savo atžalomis, nes „pernelyg užimti, pervargę, skubantys“. Anot kriminologės dr. Irmos Labuskahni, dažnas paauglys net neįsivaizduoja, kas yra normali šeima, vis dėlto „trokšta būti mylimas, reikalingas“. Tokie jaunuoliai ieško draugijos kitur ir juos lengvai patraukia nusikaltėlių gaujos, kur gali pasijusti „savi“. O tėvai, pasak psichologės Siselijos Jansen, „taip stengiasi dėl savo prestižo, sėkmės ir tiek pasinėrę į materializmą, kad nė nežino, ką veikia ir kuo gyvena namiškiai“. Ir Labuskahni, ir Jansen rekomenduoja „sugrįžti prie senųjų šeimos vertybių“, — rašoma laikraštyje. Straipsnis baigiasi taip: „Niekas negali atstoti tvirtos, laimingos, normalios šeimos.“