Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Monteverdė — gamtos draustinis padebesiuose

Monteverdė — gamtos draustinis padebesiuose

Monteverdė — gamtos draustinis padebesiuose

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KOSTA RIKOJE

Nuo Karibų pučiantiems šiltiesiems pasatams kelią pastoja 1700 metrų aukščio kalnai. Kildamos šlaitais oro srovės atvėsta ir susikaupusi drėgmė kondensuojasi — susidaro tiršti, žemi debesys. Todėl kalnus nuolatos prausia lietūs, gaubia miglos. Dėl tokių oro sąlygų čia atsirado reto grožio gamtos kampelis — ūkanotasis miškas.

IŠ ALABAMOS valstijos (JAV) 1951-aisiais kelionėn leidosi 44 žmonių grupė. Jie priklausė kvakerių religinei bendruomenei ir ieškojo vietos, kur galėtų ramiai įsikurti. Galiausiai Centrinėje Amerikoje, Kosta Rikos šiaurės vakaruose, surado debesyse skendinčius kalnus. Vietovė čia nuošali, o žemė — derlinga ir nebrangi.

Pradžia naujakuriams nebuvo lengva. Vienas jų, Marvinas Rokvelas, prisimena: „Viršun vedė tik vienas keliukas — vežimų ratų išmaltos vėžės. Turėjome lyginti jį kirtikliais ir kastuvais, kad pravažiuotų mūsų visureigiai.“ Įsikurti „debesyse“ atvykėliams padėjo ir vietiniai gyventojai. Savo naujuosius namus kvakeriai taikliai pavadino Monteverde, tai yra „žaliuoju kalnu“.

Atsikėlėliai įgyvendino du labai reikšmingus sumanymus. Pirmiausia svarstė, kaip galėtų išlaikyti savo ūkius. Tikrai, kokia gi prekė tiktų ilgai kelionei papėdėn? Nuspręsta daryti sūrius. Ilgainiui verslas suklestėjo — jų dabar čia per dieną pagaminama 4000 kilogramų, o kur dar grietinė, tepamasis sūris, ledai ir kiti pieno produktai.

Nausėdžiai taip pat nusprendė išsaugoti 541 hektarą aukščiau gyvenvietės esančio miško, nes iš ten atitekantis vanduo suko jų mažos hidroelektrinės turbiną. Netrukus klestinti augalija ir gyvūnija ėmė traukti tyrinėtojus — ypač suradus čia auksinę rupūžę. (Skaitykite rėmelį.) Septintajame dešimtmetyje grupė vietos gyventojų bei mokslininkų įsteigė Monteverdės ūkanotojo miško draustinį, kuris netrukus apėmė visą naujakurių išsaugotą plotą. Dabar jis išplėstas iki maždaug 10500 hektarų.

Monteverdės ūkanotojo miško draustinis — viena lankomiausių Kosta Rikos vietų. Vingiuotu gruntkeliu į Monteverdę kasmet pakyla apie 50000 turistų. Gamtininkus, paukščių stebėtojus traukia didžiulė sparnuočių, gyvūnų ir augalų įvairovė.

Turtinga augmenija

Apie 500 rūšių medžiai — draustinio ekosistemų pamatas. Vieni tvirtai įsikabinę į kalnų keteras, susikūprinę, nes nuolat priešinasi vėjams. Augančių užuovėjose kamienai storai apsupti vijoklių, žolių ir krūmokšnių. Kaip šie augalai, vadinami epifitais, išgyvena neįsišakniję dirvoje? Draustinio buklete rašoma: „Kadangi čia labai drėgna, epifitai vandeniu apsirūpina net ir neturėdami išsikerojusių šaknų. O maistingųjų medžiagų gauna iš prikrintančių lapų.“

Žalią girios rūbą paspalvina trijų šimtų rūšių orchidėjos. Pomiškyje dominuoja paparčiai — apie du šimtai rūšių. Kai kurie stiebiasi aukštyn beveik 12 metrų ir gyvuoja net pusantro šimto metų.

Kaip mažame plote įmanoma tokia įvairovė? Daug reikšmės turi tai, kad draustinio reljefas link Ramiojo vandenyno bei Karibų jūros žemėja. Skirtingame aukštyje oro drėgnumas bei temperatūra labai nevienodi, todėl susidaro šešios ekologinės zonos. Taigi sąlygos stulbinančiai gyvybės formų gausai čia puikios.

Paukščiai ir gyvūnai

Paukščių stebėtojui Monteverdė — tikras rojus. 1996-aisiais šiose apylinkėse 12,5 kilometro spinduliu buvo skaičiuojama, kokių paukščių čionai sutinkama. Vos per 24 valandas užfiksuotos net 369 rūšys! Čia pamatysi ir miniatiūrinį kolibrį, ir puošnųjį kvezalį. Būtent dėl pastarojo — vieno įspūdingiausių paukščių tropikuose — daugelis atvyksta į draustinį. Monteverdėje lizdus suka apie 100 kvezalių porų, bet juos pastebėti ne taip jau lengva — žalios plunksnos susilieja su medžių laja. O kolibriai iš karto krinta į akis. Jie dažnai atskrenda prie parduotuvių ir restoranų, šalia kurių įrengtos lesyklėlės. Maži plunksnų kamuoliukai plasnoja tokiu greičiu, kad sparnelių neįmanoma įžiūrėti. Taip ir dūzgia tarp gėlių bei lesyklų, mirgėdami violetinėmis, žaliomis ir žydromis spalvomis.

Žinduolių Monteverdėje veisiasi šimtas rūšių. „Tai vienas iš paskutinių arealų, kuriame dar aptinkamos... penkių rūšių katės: jaguaras, ocelotas, puma, ilgauodegė katė ir jaguarundis“, — teigiama žinyne Costa Rica Handbook. Didžiosios katės vengia žmonių kaimynystės — jos mėgsta vaikščioti vienos. „Puma pasirodo maždaug kas pusmetį, — Atsibuskite! sakė draustinio vadybininkas Rafaelis Bolanjosas. — O jaguarą žmonės pamato tik kartą per trejus metus.“ Daug lengviau aptikti kokį varliagyvį ar roplį. Šių, kartu imant, yra 120 rūšių.

Kokia Monteverdės ateitis? Dabar stengiamasi apsaugoti dar didesnius plotus. Neseniai draustinio teritorija išplėsta daugiau nei dvigubai — prijungtas Santa Elenos miško rezervatas bei Amžinasis vaikų miškas. (Skaitykite rėmelį.) Taigi tikimasi, jog debesų gaubiamame krašte visada klestės gyvybė.

[Rėmelis/iliustracija 17 puslapyje]

Auksinė rupūžė išnyko

Ryškios oranžinės spalvos auksinę rupūžę Monteverdės miškuose septintajame dešimtmetyje atrado biologas Džėjus Sevidžas. Šis varliagyvis nebuvo aptiktas jokioje kitoje žemės vietoje. „1985-aisiais jų čia priskaičiuota net apie 1000, — sakė Monteverdės ūkanotojo miško draustinyje dirbantis Rafaelis Bolanjosas. — Tačiau jau po dvejų metų pastebėta vos viena kita.“ Dabar manoma, kad auksinė rupūžė išnyko.

Dr. Alanas Paundas tyrė 20 varlių ir rupūžių rūšių nykimo priežastis Monteverdės ūkanotojo miško draustinyje. Jis teigia: „Kaip tik prieš auksinės rupūžės ir daugelio kitų varliagyvių išnykimą buvo užfiksuota sutrikusi kritulių pusiausvyra.“

[Šaltinio nuoroda]

© 2003 Richard Sage

[Rėmelis 18 puslapyje]

Amžinasis vaikų miškas

Mažoje Švedijos kaimo pradinėje mokykloje viena klasė sumanė gelbėti drėgnąjį atogrąžų mišką. Mokytojo padedami, devynmečiai surinko pinigų ir 1988 metais nupirko 6 hektarus, kuriems grėsė iškirtimas. Taip atsirado Amžinasis vaikų miškas. Žinia apie projektą pasklido plačiai, ir jį parėmė vaikai iš 44 šalių. Už jų suaukotus pinigus buvo nupirkta dar tūkstančiai hektarų aplinkinio miško, iš trijų pusių besiribojančio su Monteverdės draustiniu.

[Žemėlapis 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Monteverdė

[Iliustracija 16 puslapyje]

Epifitai

[Iliustracija 16 puslapyje]

Paparčiai

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Orchidėja

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kolibris

[Šaltinio nuoroda]

THE HUMMINGBIRD SOCIETY/Newark Delaware USA

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kvezalis

[Šaltinio nuoroda]

© Anthony Mercieca/SuperStock

[Iliustracija 18 puslapyje]

Raudonakė medvarlė

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

Fonas ir orchidėja: © Michael and Patricia Fogden