Rašo mūsų skaitytojai

Pastaba: 2004 metų sausio 8-osios numerio vedamieji „Ką verta žinoti apie nuotaikos sutrikimus?“ sulaukė itin daug skaitytojų atsiliepimų. Čia pateikiame tik nedidelę dalį.

Iš jūsų leidinių prisimenu daug jaudinančių straipsnių, bet nė vienas nepalietė širdies taip stipriai kaip šie. Perskaičiusi apie brolius ir seseris, kuriuos vargina nuotaikos sutrikimai, pajutau jiems didelę užuojautą. Gal ir aš tokiems žmonėms esu ką nors neapgalvotai leptelėjusi. Tikiuosi, jie man atleido. Prašau ir toliau spausdinti panašius straipsnius, kurie moko mylėti ir geriau suprasti vieniems kitus.

S. V., Jungtinės Valstijos

Kai man diagnozavo dvipolį sutrikimą, pasijutau sugniuždyta. Ilgai verkiau, bet taip pat karštai meldžiausi Jehovai. O šią savaitę gavau atsakymą į savo maldas — Atsibuskite! apie nuotaikos sutrikimus. Jehova tarsi susupo mane į šiltą apklotą speige. Įgavau jėgų nepasiduoti.

R. T., Kanada

Mūsų dvylikamečiam sūnui dvipolį sutrikimą diagnozavo prieš trejus metus. Jam dažnai atrodydavo, kad jo išgyvenimų niekas nesupranta ir kad Jehova juo nesirūpina. Šiuos straipsnius sūnus perskaitė vos gavęs. O tada su ašaromis akyse pasakė: „Mamyte, yra žmonių, kurie supranta. Ir Jehova mane supranta.“ Sūnaus gydytojas taip pat mielai priėmė žurnalą ir dar maloniai pasikalbėjome apie Bibliją.

L. P., Jungtinės Valstijos

Iš visos širdies meldžiau Jehovos, kad pasirodytų straipsnių apie dvipolį sutrikimą. Praėjo du mėnesiai, ir štai laikau rankose 2004-ųjų sausio 8 dienos Atsibuskite! Jūsų praktiški patarimai padeda man daugiau tarnauti Jehovai.

M. S., Meksika

Pasinaudojau šiais straipsniais ruošdama užduotį koledže. Moksleivių su specialiomis reikmėmis skyriaus vedėjas paprašė žurnalo egzemplioriaus, kad galėtų geriau informuoti darbuotojus apie dvipolį sutrikimą. Tęskite šį puikų darbą. Jis naudingas daugeliui.

K. R., Jungtinės Valstijos

Gerai pabrėžėte, kad jokiu būdu negalima tapatinti ligos su asmeniu. Šie straipsniai padės susirinkimų vyresniesiems geriau suprasti bei palaikyti tokių negalavimų varginamus brolius ir seseris.

R. P., Italija

Mano sesuo serga sunkia depresija. Skaitydama apsiverkiau, nes pamačiau, kad apie jos negalią kalbėdavau kaip tikra neišmanėlė. Dabar žinau, jog ir toliau turiu jai padėti bei kantriai stengtis ją suprasti.

D. P., Jungtinės Valstijos

Pati patyriau viską, apie ką rašoma šiuose straipsniuose. Kai juos perskaičiau, kiek atslūgo mane kamuojantis kaltės jausmas — net pravirkau kaip palengvėjo. Daviau žurnalą ir savo gydytojai, kuri visada ragina mane ištikimai laikytis savo įsitikinimų.

A. L., Prancūzija

Man 13 metų. Daug kartų nebenorėjau gyventi. Atsibuskite! išties sustiprino mane nepasiduoti. Dabar žinau, kad Jehova tikrai rūpinasi žmonėmis ir išklauso mus!

M. S., Jungtinės Valstijos

Visada laikiau depresiją tam tikra savanaudiškumo apraiška, kurios tiesiog reikia atsikratyti. Tačiau perskaičiusi šiuos straipsnius suvokiau, kad neužjausdama sergančiųjų pati buvau savanaudė.

R. N., Jungtinės Valstijos

 Dėkoju už gerai parašytus straipsnius. Juose pateikti aiškūs gydymo metmenys. Siekiu mokslų daktarės laipsnio psichologinės konsultacijos srityje ir straipsniu pasinaudosiu konsultuodama klientus.

P. J., Jungtinės Valstijos

Jau daugiau nei dešimt metų kovoju su depresija. Straipsniuose paminėta, kad naudinga rašyti dienoraštį. Pabandysiu. Jei kartais tenka praleisti krikščionių sueigas, draugė man įrašo programą. Tai tikra pagalba.

M. S., Japonija

Šie simptomai lydi mane jau dešimt metų. Perskaičiau straipsnius daug kartų, nuodugniai aptarėme juos kartu su vyru. Dabar mudviem lengviau kalbėtis apie mano nuotaikas ir rūpintis vienam kitu.

I. H., Vengrija

Namuose nuolat girdėdama priekaištus net ėmiau galvoti apie savižudybę. Bet šie straipsniai suteikė vilties — juk Jehova mane supranta. Dabar vėl lankau krikščionių sueigas ir dalyvauju tarnyboje.

M. B., Jungtinės Valstijos

Guodžia tai, kad ne vienintelė kenčiu. Straipsniuose buvo tikrai praktiškų pasiūlymų, ir aš kiek pajėgdama stengsiuosi juos pritaikyti. Prašau ir toliau spausdinti tokius straipsnius — jie padeda daugeliui.

V. L., Rusija

Esu 68-erių, tarnauju vyresniuoju. Depresija sergu 10 metų. Susirinkimo ganytojai irgi yra tokios pačios avys. Juos lygiai taip pat gali ištikti ši bėda. Mane labai sujaudino kitų pasakojimai, kaip jie stengiasi įveikti nuotaikų svyravimus.

B. A., Jungtinės Valstijos

Šie straipsniai paskatino mane kreiptis į medikus. O žmonai dabar lengviau taikytis su mano depresija. Visada žaviuosi, kokią aktualią ir tikslią informaciją spausdinate.

K. B., Vokietija

Prieš tris mėnesius iki išeinant šiam žurnalui man nustatė depresiją. Pirmoji mano reakcija buvo lygiai tokia, kaip apibūdinote — sukrėtimas ir nenoras niekam apie tai sakyti. Laimei, perskaičiusi jūsų straipsnius pasijutau suprasta ir nebe vieniša.

A. G., Austrija

Kai buvau maža, tėvas jau sirgo dvipoliu sutrikimu. Užėjus manijos tarpsniui, kentėdavome namuose visi. Nekenčiau tėvo, nors ir žinojau jį sergant. Tik perskaičiusi šiuos straipsnius pagaliau supratau, ką tėtis išgyvena. Ilgai verkiau. Kai tik parvažiuosiu namo, bandysiu su juo pasikalbėti. Visa širdimi stengsiuosi priimti jį tokį, koks yra.

S. S., Japonija

Mano draugės duktė turi psichinių problemų. Pasakiau jai, kad pasijustų geriau, jeigu daugiau studijuotų ir melstųsi. Bet skaitydama šio Atsibuskite! numerio 10 puslapį supratau buvusi neteisi. Malda ir studijos padeda, bet ligos neišgydo. Dėkoju, kad pataisėte mano požiūrį.

B. D., Jungtinės Valstijos

Ne kartą verkiau kam nors pasakius, jog krikščionys neserga depresija. Šie straipsniai labai man padėjo. Paguoda žinoti, kad bėdoje nesu viena.

P. B., Anglija