Kiek vaikui svarbus lavinimas

ASMENS sugebėjimai priklauso nuo to, ką išmoksta vaikystėje. Ko tad vaikui reikia iš tėvų, kad užaugtų emociškai tvirtu žmogumi ir jį lydėtų sėkmė? Aptarkime kai kurių mokslininkų išvadas, padarytas remiantis pastarųjų dešimtmečių tyrinėjimais.

Sinapsių vaidmuo

Smegenų stebėjimo technologijų pažanga leidžia mokslininkams apie smegenų veiklą sužinoti daug daugiau. Tokie tyrimai rodo, kad ankstyvoji vaikystė — lemiamas tarpsnis vystymuisi smegenų funkcijų, būtinų apdoroti informaciją, tinkamai reikšti jausmus bei įgyti kalbos įgūdžių. „Vaikystėje, smegenims formuojantis, dėl nuolatinio genetinio bei aplinkos poveikio neuronų jungtys susidaro itin sparčiai“, — rašoma žurnale Nation.

Mokslininkai mano, jog dauguma tų jungčių, vadinamų sinapsėmis, susidaro per kelis pirmuosius žmogaus gyvenimo metus. Anot vaikų vystymosi specialisto dr. T. Berio Breizeltono, tai laikotarpis, kai „dedami pamatai vaiko ateičiai: intelektui, asmenybei, gebėjimui pasitikėti savimi ir kitais, troškimui mokytis“.

Kelis pirmuosius metus vaiko smegenys sparčiai didėja, keičiasi struktūra, jos atlieka vis daugiau funkcijų. Jei vaikas patiria daug įspūdžių bei yra mokomas, smegenyse, daugėjant sinapsių, susidaro platus nervinių skaidulų tinklas. Šios jungtys leidžia mąstyti, mokytis, samprotauti.

 Manoma, jog kuo daugiau kūdikio smegenys stimuliuojamos, tuo daugiau sužadinama nervų ląstelių ir susidaro jungčių. Įdomu, kad tokiam stimuliavimui nepakanka vien bendravimo ar gaunamos informacijos apie faktus bei skaičius. Mokslininkai atrado, kad vaikui reikia ir emocinių dirgiklių. Tyrimai rodo, jog kūdikiams, kurių niekas neapkabina, nepamyluoja ir su jais nepažaidžia, sinapsių susidaro mažiau.

Lavinimas ir potencialūs gabumai

Vaikui augant, kai kurios sinapsės ima nykti. Atrodo, taip organizmas atsikrato nebereikalingų jungčių. Tai gali labai atsiliepti potencialiems gabumams. „Jeigu vaikas iki tam tikro amžiaus nėra deramai lavinamas, — sako smegenų tyrinėtojas Maksas Sinaderis, — jo neuronų jungtys kaip reikiant nesusidarys.“ Pasak daktaro Dž. Frezerio Mesterdo, greičiausiai tokio vaiko protinio lavėjimo koeficientas bus mažesnis, jis bus ne toks gabus kalbai bei matematikai, silpnesnės sveikatos kai suaugs, ir net gali nemokėti tinkamai elgtis visuomenėje.

Taigi, atrodo, jog tai, ką žmogus patiria vaikystėje, atsiliepia suaugus. Įveiks stresą ar lengvai jam pasiduos, mokės mąstyti abstrakčiai ar to daryti nesugebės, bus atjautus ar ne, gali priklausyti nuo ankstyvosios vaikystės išgyvenimų. Todėl tėvų vaidmuo ypač reikšmingas. Vienas pediatras pažymi: „Labai svarbus aspektas, nuo kurio priklauso, kokia bus vaiko patirtis, — asmens, kuris vaiku daugiausiai rūpinasi, įžvalgumas.“

Tai gali atrodyti gan lengva. Lavink savo vaikus, jais rūpinkis ir viskas bus gerai. Deja, tėvai žino, kad suvokti, kaip deramai auklėti savo atžalą, nėra taip paprasta. Vien intuicija nepadės tapti geru tėvu arba motina.

Vienos apklausos duomenimis, 25 procentai tėvų nežinojo, kad tai, kaip jie rūpinosi vaiku, galėjo padėti ar sutrukdyti jam tapti sumanesniam, labiau pasitikinčiam, trokštančiam mokytis. Todėl kyla klausimai: kaip geriausiai lavinti vaiko sugebėjimus? Kaip sukurti tam tinkamas sąlygas? Apie tai kitame straipsnyje.

[Iliustracija 6 puslapyje]

Palikti be dėmesio kūdikiai gali vystytis lėčiau