Kodėl vaiką svarbu lavinti nuo pat mažens?

FLORENS jau buvo 40-ties ir labai troško kūdikio. Tačiau jai pastojus gydytojas perspėjo, kad vaikas gali gimti su tam tikrais trūkumais — būti sunkiai mokomas. Darytis abortą moteris atsisakė. Kūdikis gimė sveikas.

Kone nuo pat Stiveno gimimo Florens išnaudodavo kiekvieną progą jam skaityti ir kalbėtis. Berniukui ūgtelėjus, abudu žaisdavo, eidavo pasivaikščioti, mokėsi skaičiuoti ir dainuodavo. „Žaisdavome, net kai jį maudydavau“, — prisimena moteris. Pastangos nenuėjo veltui.

Keturiolikos Stivenas su pagyrimu baigė Majamio universitetą. Dar po dvejų metų — teisės mokyklą, ir, kaip minima jo biografijoje, tapo jauniausiu teisininku Jungtinėse Valstijose. Jo mama, dr. Florens Bakes, — buvusi dėstytoja ir konsultantė, dabar pensininkė, — daug tyrinėjo mažamečių sugebėjimus mokytis. Moteris įsitikinusi, kad dėmesys, kurį ji skyrė sūnui lavinti nuo pat kūdikystės, turėjo lemiamą reikšmę jo ateičiai.

Paveldimumas ar lavinimas?

Pastaruoju metu vaikų psichologai aiškinasi vieną svarbų klausimą: kiek vaiko vystymasis priklauso nuo „prigimties“, tai yra paveldimumo, ir kiek nuo lavinimo — auklėjimo bei mokymo. Daugelis tų tyrinėtojų įsitikinę, jog įtakos turi abu veiksniai.

Vaikų vystymosi specialistas dr. Dž. Freizeris Mesterdas aiškina: „Dabartinių tyrimų duomenimis, vaiko smegenų vystymasis labai priklauso nuo to, ką jis patiria ankstyvoje vaikystėje.“ Profesorė Sūzen Grinfild mano panašiai: „Yra žinoma, jog, pavyzdžiui, smuikininkų labiau nei kitų žmonių išsivysčiusi ta smegenų dalis, kuri valdo kairiosios rankos pirštų judesius.“

 Kaip vaiką lavinti

Atsižvelgdami į tokių tyrimų išvadas, daugelis tėvų ne tik stengiasi leisti vaikus į geriausią darželį, bet ir moka nemažus pinigus už muzikos ar meno pamokas. Kai kurių manymu, jei vaikas mokysis visko, paaugęs viską sugebės. Sudaroma vis daugiau specializuoto mokymo programų, gausėja sustiprinto lavinimo vaikų darželių. Kartais tėvai pasirengę daryti visa, kad tik jų vaikai būtų pranašesni už kitus.

Ar toks pasiaukojimas tikrai duoda laukiamos naudos? Nors atrodytų, jog šitaip tėvai kuria savo atžaloms puikią ateitį, dažnai tokiems vaikams trūksta kone svarbiausio dalyko, reikalingo normaliam vystymuisi — nevaržomų žaidimų. Pedagogų nuomone, tai žadina kūrybiškumą, ugdo protiškai bei emociškai, lavina bendravimo įgūdžius.

Kai kurie specialistai teigia, jog dėl to, kad žaidimams vadovauja tėvai, atsiranda nauja bėda — vaikų nesavarankiškumas. Jie jaučia nuolatinę įtampą, yra kaprizingi, blogai miega, skundžiasi įvairiais skausmais. Vienas psichologas tvirtina, jog dauguma iki paauglystės taip ir neišmoksta įveikti sunkumų, būna fiziškai bei emociškai „išsekę, nebendraujantys ir neklusnūs“.

Todėl daugelis tėvų nebežino, ką daryti. Jie nori atskleisti savo atžalų talentus, tačiau pamato, kad vaiką per daug apkrauti ir versti visko greitai išmokti neišmintinga. Ar įmanoma būti nuosaikiems? Ką mažamečiai pajėgia ir kaip ugdyti jų gabumus? Kaip tėvai gali pasirūpinti savo vaikų sėkme? Šiuos klausimus aptarsime kituose puslapiuose.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Vaiko smegenų vystymasis priklauso nuo to, ką jis patiria ankstyvoje vaikystėje

[Iliustracija 4 puslapyje]

Žaidimai skatina kūrybiškumą ir formuoja vaiko įgūdžius