Ar visi keliai vedė į Romą?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRIJOJE

KELIŲ tinklas Romos imperijoje net ir tolimiausias provincijas jungė su sostine. Iš Galijos miškų tankmės keliautojas nusigaudavo jais į graikų miestus, nuo Eufrato upės pasiekdavo Lamanšo sąsiaurį. O svarbiausia, Roma beveik visur galėjo siuntinėti savo legionus ir užsitikrinti valdžią. Pagrindiniai keliai buvo grįsti, į provincijas ėjo daug atšakų. Iš čia ir kilo pasakymas „visi keliai veda į Romą“.

Bendras Romos imperijos kelių ilgis buvo apie 80000 kilometrų. Ar įmanoma juos atsekti ir suprasti anuometinę jų reikšmę? Čia labai padeda XIII amžiaus Poitingerio kelių žemėlapis.

Istorikai tvirtina, jog dokumentas yra kopija žemėlapio, nubraižyto, kuomet tais keliais dar žygiavo Romos pulkai. Rankraštinę kopiją 1508 metais įsigijo Augsburgo, pietų Vokietijos miesto, valdininkas Konradas Poitingeris. Jo vardu brėžinys ir pavadintas. Dabar šis dokumentas, lotyniškai — Tabula Peutingeriana, saugomas Vienoje, Austrijos nacionalinėje bibliotekoje.

Visas romėnų pasaulis — ritinyje

Šiais laikais mokiniai klasėse studijuoja kabančius ant sienų kone kvadratinius žemėlapius. O Poitingerio dokumentas — 34 centimetrų pločio, 6 metrų ir 75 centimetrų ilgio ritinys. Iš pradžių jį sudarė dvylika pergamento lapų, suklijuotų galais. Dabar telikę vienuolika. Šitas kelių žemėlapis vaizduoja Romos imperiją per patį klestėjimą, kai valdos driekėsi plačiai, nuo Britanijos iki Indijos. Net ir gerai pažindamas tuos kraštus iš šiuolaikinių žemėlapių, pirmą kartą  pažvelgęs į Poitingerio schemą galite sutrikti. Paklausite kodėl?

Poitingerio žemėlapis nubraižytas ne šių dienų geografams, o senovės keliautojams. Ritiniu buvo lengva naudotis kelyje. Bet kad sutilptų reikiamos detalės, žemėlapio sudarytojas imperiją iš šiaurės ir pietų turėjo suspausti, o į rytus ir vakarus smarkiai pailginti. Taip atsirado iškreiptas žemėlapis, kurį užtat lengva norimoje vietoje atskleisti ir pažiūrėjus vėl nešiotis susuktą. Jame galėdavai greitai rasti, kuriuo keliu geriausia pasiekti tą ar kitą vietovę. Keliauninkui tai rūpėjo labiau negu taisyklingi Apeninų pusiasalio kontūrai, santykinis Juodosios jūros dydis ar jo kelionės tikslo koordinatės. *

Poitingerio žemėlapyje geografiniai objektai skirtingų spalvų: keliai nubrėžti raudonai, kalnai nuspalvinti rudai, upės — žaliai. Surašyta šimtai miestų, ir jų vietą žymi namukai, sienomis apjuosti kiemai, bokštai. Šie simboliai, matyt, rodė gyvenvietės tipą. Dar pateikti atstumai tarp miestų, užeigų, nakvynės namų.

Žemėlapyje užfiksuotos ir kelios iš Šventojo Rašto žinomos vietovės bei įvykiai. Sinajaus kalno rajone lotyniškai įrašytos dvi pastabos. Viena tokia: „Dykuma, kur Mozės vadovaujami Izraelio vaikai klaidžiojo 40 metų.“ (Jozuės 5:6) Ir kita: „Štai čia jie gavo Įstatymą ant Sinajaus kalno.“ (Kunigų 27:34)

Prie Jeruzalės puikuojasi antrašas su kitokiu miesto pavadinimu — Aelia Capitolina, mat antrajame mūsų eros amžiuje Romos imperatorius Publijus Elijus Hadrianas pervardijo miestą savo vardu. Lotyniškai parašytas ir Alyvų kalno pavadinimas. (Luko 21:37)

Ar visi keliai vedė į Romą?

Kai kurie keliai vedė į Akvilėją, šiaurryčių Italiją. Žemėlapyje Akvilėja pavaizduota su tvirtomis sienomis ir sargybos bokštais. Čia buvo svarbi kryžkelė, puikus uostas. Žodžiu, Akvilėja buvo vienas reikšmingiausių Romos imperijos miestų.

Egnacijaus kelias (Via Egnatia) nuo Adrijos jūros per Balkanų pusiasalį ėjo į Konstantinopolį — dabartinį Stambulą. Poitingerio žemėlapyje šį miestą ženklina karui pasirengusi deivė, sėdinti soste. Keliai vedė ir į Sirijos Antiochiją, kur dabar Antakijos miestas, Turkija. Anuomet Antiochija buvo trečias didžiausias imperijos miestas po Romos ir Aleksandrijos. Čia žemėlapyje pavaizduota sėdinti deivė su aureole.

Į Romą Poitingerio žemėlapyje veda dvylika kelių. Vienas iš jų — Apijaus (Via Appia). Apaštalų darbų knygoje rašoma, jog pirmąkart į Romą apaštalas Paulius atkako būtent šituo keliu. Pasitikti jo iki Trijų Tavernų (kurios čia irgi pažymėtos) atėjo būrelis krikščionių. (Apaštalų darbų 28:15)

 O koks simbolis Poitingerio žemėlapyje vaizduoja Romą? Galinga imperatorė, vilkinti purpuru, įsitaisiusi soste. Rutulys ir skeptras jos rankose — ženklas, kad imperijos sostinėje sutelkta pasaulio valdžia.

Ar teisinga sakyti, jog visi anie keliai vedė į Romą? Taip, nes pagrindiniai šakojosi į daugybę šalutinių. Jei ne geras kelių tinklas, Roma nebūtų taip plačiai įsigalėjusi ir beveik penkis šimtus metų išlaikiusi provincijas sau pavaldžias. Tai aiškiai byloja Poitingerio žemėlapis. Su šiuo dokumentu sėdęs ant lakaus vaizduotės žirgo, dar ir šiandieną galite aplėkti Romos imperiją senoviniais keliais.

[Išnaša]

[Žemėlapis 13—15 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Poitingerio žemėlapis — neįprasta kelių schema

ISPANIJA

MAROKAS

BRITANIJA

PRANCŪZIJA

VOKIETIJA

AUSTRIJA

Akvilėja

Roma

Vietovė smulkiau pavaizduota 15 puslapyje

ITALIJA

AFRIKA

GRAIKIJA

Stambulas

EGIPTAS

TURKIJA

Sinajaus kalnas

Jeruzalė

SIRIJA

Antakija

Kaspijos jūra

IRANAS

INDIJA

[Žemėlapis 15 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Poitingerio žemėlapio fragmentas: Roma ir jos apylinkės

Roma

Akvilėja

Stambulas

Jeruzalė

Antakija