Poledinės žūklės žavesys

Iš Atsibuskite! bendradarbio Suomijoje

 ŠIAURĖJE gražiomis sniegingos žiemos dienomis galima prasimanyti įvairiausių pramogų lauke. Norėdami pasigėrėti baltu spindinčiu peizažu ir pakvėpuoti šaltu, gaiviu oru, žmonės išsirengia pasivaikščioti, paslidinėti, kiti ima pačiūžas, rogutes. Bet yra ir tokių, kurie mieliau renkasi poledinę žūklę. Ilgai negalėjau suprasti, kuo ji tokia patraukli. Todėl paprašiau savo draugo Marčio, prityrusio žvejo, pasiimti drauge ir mane.

Susitinku su Marčiu prie jo namų rytui auštant. Šis jau paėmęs visa, ko reikia: meškeres, masalą, kėdutes ir svarbiausia — grąžtą eketėms. Vienintelis dalykas, kuo turėjau pasirūpinti pats — tinkama apranga. Drabužiai tikrai turi būti šilti. Žvejui juk tenka ilgai sėdėti atviroje vietoje ant užšalusios jūros arba ežero, o vėjas gali būti ledinis. Martis beveik visada žvejoja jūroje, nes gyvena netoli jos. Jei gyventų kitur, greičiausiai žvejoti trauktų ant ežero arba upės.

Kai atvykę prie jūros žengiame ant ledo, pagalvoju: „Kažin, ar nepavojinga?“ Pasirodo, šiuo metu tai visiškai saugu. Dėl stiprių šalčių žiemos pradžioje dabar ledas gana storas. Tačiau vis tiek reikia būti atsargiam. Net ir atšiauriausią žiemą vietomis jis gali būti plonas. Svarbu žinoti, koks ledas bei kokių gali kilti pavojų, ir būti tinkamai pasirengusiam. Kiek paėjėję sustojame. Martis ima gręžti eketę. Grąžtas nyra kaip į sviestą ir 70 centimetrų gylio eketė atsiveria, rodos, akimirksniu. Martis graibštu išgriebia ledo ir sniego košę. Tada atsisėda ant kėdutės, pasiruošia meškerę ir meta kabliuką.

Nors žūklauti po ledu paprasta — išgręži eketę ir žvejoji — turint šiek tiek žinių bei patirties einasi sklandžiau. Pavyzdžiui, labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą. Kadangi žiemą žuvys mažiau plaukioja ieškodamos maisto, reikia žinoti, kur jos laikosi. Kaip tai nustatyti, Martis žino iš patirties. Jei eitume į nežinomus vandenis, jis tikriausiai būtų atidžiai ištyrinėjęs žemėlapį ir iš anksto numatęs vietą. Be to, poledinės žūklės mėgėjas išmoksta stebėti orus ir kaip į juos reaguoja žuvys. Jis ieško laimikio gręždamas eketes įvairiose vietose. Per dieną jų gali tekti išgręžti daugybę.

Šiandien žuvys, regis, slepiasi arba nėra alkanos. Bet mums tai nesvarbu. Juk sužinojau, koks yra tikrasis poledinės žūklės žavesys. Būti gryname ore ir gėrėtis gamta daug svarbiau nei ką nors sužvejoti. Martis sako: „Tai tarsi atostogos, ypač miestiečiams. Pamiršti visus rūpesčius.“

[Iliustracija 27 puslapyje]

Taip gręžiama eketė

[Iliustracija 27 puslapyje]

Ledo grąžtas