Draugų reikia kiekvienam
Draugų reikia kiekvienam
„Draugas yra tas, su kuriuo gali atvirai apie viską kalbėtis ir bet kada paskambinti“ (Jael, Prancūzija).
„Draugas supranta, kada kenti, ir geba atjausti“ (Gael, Prancūzija).
„TIKRAS draugas... artimesnis už brolį.“ (Patarlių 18:24) Nors nuo tada, kai buvo užrašyti šie Biblijos žodžiai, praėjo maždaug 3000 metų, žmogaus prigimtis nepasikeitė. Draugystė mūsų dvasiai tebėra tokia pat gyvybiškai svarbi kaip maistas ir vanduo kūnui. Tačiau daugeliui patenkinti šį būtiną poreikį — turėti draugų — nelengva. Daug kas šiandien jaučiasi vieniši. „Priežasčių toli ieškoti nereikia“, — tvirtina Karen Rubenstain ir Filipas Šeiveris knygoje In Search of Intimacy. O jos tokios: žmonės dažnai keliasi iš vienos vietos į kitą, gyvename susvetimėjimo ir nusikalstamumo apimtuose miestuose, bendravimą pakeičia televizorius bei vaizdajuostės.
Be to, dabartinė gyvensena suryja laiką ir išsekina. „Šiuolaikinio didmiesčio gyventojas per savaitę pabendrauja su daugiau žmonių, nei septynioliktojo amžiaus kaimiečiui tekdavo per metus arba net per visą savo amžių“, — rašo Leti Pogreben knygoje Among Friends. Turint šimtus pažįstamų, būti pakankamai dėmesingam atskiriems asmenims ir artimai su jais susidraugauti galbūt nelengva.
Netgi ten, kur dar neseniai gyvenimo tempas nebuvo toks karštligiškas, socialinės sąlygos sparčiai kinta. „Draugavom labai artimai, — sako Ula, gyvenanti Rytų Europoje. — Bet dabar dauguma esame pasinėrę į darbus arba susirūpinę asmeniniais siekiais. Visi nuolat kažkuo užsiėmę ir mūsų sena draugystė pamažu irsta.“ Šiais skubos laikais draugystė kartais nustumiama į antrą planą.
Vis dėlto poreikis turėti draugų, ypač jaunimui, lieka stiprus. Straipsnio pradžioje cituota Jael aiškina: „Jaunas žmogus trokšta kitų pripažinimo ir nori jaustis reikalingas.“ Jauni esame ar seni, kiekvienam reikia malonios ir prasmingos draugystės. Nepaisant sunkumų, tikrų draugų įgyti ir juos išsaugoti įmanoma. Apie tai kitame straipsnyje.