Koks grožis svarbiausias

ŽMONĖS linksta prie tų, kurie jiems patrauklūs. Bet kas iš tikrųjų asmenį daro patrauklų? Juk nerizikuodamas sau pakenkti paveldėtą išvaizdą ne ką tepakeisi. Be to, fizinis grožis laikinas — niekas negali išvengti jį darkančio senėjimo bei ligų. Tad ar yra kitoks grožis — daug svarbesnis, ilgalaikis ir įgyjamas?

Svarbus vidinis grožis

Biblija patikina mus, kad Kūrėjas, Jehova Dievas, labai vertina vidinį grožį. Štai keli pavyzdžiai.

Kai Jehova liepė Samueliui išrinkti Izraeliui karalių iš Jesės sūnų, pranašo akį pirmiausiai patraukė stotingas vyras Eliabas. „Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis“, — pasakė Samuelis. Bet Jehova Samueliui tarė: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį.“ (1 Samuelio 16:6, 7, Brb)

Paaiškėjo, kad karaliumi turėjo būti išrinktas jauniausias sūnus Dovydas. Nors sakoma, kad jis buvo „gražių akių“ ir „dailios išvaizdos“, galbūt vis tiek neatrodė taip įspūdingai kaip vyresni jo broliai. Bet „nuo tos dienos Viešpaties dvasia galingai užvaldė Dovydą“. Nors buvo netobulas ir padarė sunkių nuodėmių, iki pat gyvenimo pabaigos jis garsėjo kaip geraširdis ir ištikimas Dievo tarnas. (1 Samuelio 16:12, 13; Jr) Be abejo, Jehovai Dovydas buvo patrauklus visų pirma dėl vidinio grožio.

Visiška priešingybė — vienas iš Dovydo sūnų, Abšalomas. Nors puikios išvaizdos, jis pasirodė esąs niekingas. Biblijoje apie jį sakoma: „Visame Izraelyje nebuvo kito vyro, kurio grožiu buvo taip labai žavimasi, kaip Abšalomas. Nuo kojų pado iki viršugalvio jis neturėjo jokio trūkumo.“ (2 Samuelio 14:25) Tačiau Abšalomo ambicingumas paskatino jį sukilti prieš tėvą ir užgrobti sostą. Jis netgi lytiškai santykiavo su tėvo sugulovėmis. Dėl to susilaukė Dievo rūstybės ir buvo žiauriai nužudytas. (2 Samuelio 15:10-14; 16:13-22; 17:14; 18:9, 15)

 Ar jus traukia toks žmogus kaip Abšalomas? Žinoma, ne. Sprendžiant iš visko, tai buvo atstumianti asmenybė. Jo išskirtinis fizinis grožis neatsvėrė pasipūtimo ir išdavystės, taip pat neapsaugojo nuo pražūties. Kita vertus, Biblijoje pateikta daug pavyzdžių išmintingų, patrauklių žmonių, apie kurių išvaizdą visai neužsimenama. Matyt, svarbiausia buvo jų vidinis grožis.

Vidinis grožis traukia

Ar vidinis grožis gali patraukti kitus? Cheorchina, gyvenanti santuokoje beveik dešimt metų, sako: „Per visą tą laiką nesiliauju žavėjusis savo vyru, nes jis su manimi atviras ir nuoširdus. Jam svarbiausia gyvenime — įtikti Dievui. Tai skatina jį elgtis dėmesingai ir meilingai. Kai reikia ką nuspręsti, vyras visada atsižvelgia į mane, todėl jaučiuosi vertinama. Žinau, jis tikrai mane myli.“

Danielius, susituokęs 1987-aisiais, pasakoja: „Mano žmona man graži. Ir ne tik savo išvaizda, bet ir kaip asmenybė, dėl to dar labiau ją myliu. Žmona visuomet galvoja apie kitus, jai svarbi jų gerovė. Ji turi puikių krikščioniškų savybių. Su ja aš laimingas.“

Šiame pasaulyje, kur apie viską sprendžiama iš išorės, būtina įžvelgti tai, kas slypi giliau. Turime suvokti, kad pasiekti „idealią“ išvaizdą sunku, gal net neįmanoma, ir iš to labai nedaug naudos. Tačiau ugdytis trokštamas savybes, kuriančias tikrąjį vidinį grožį, gali kiekvienas. Biblija sako: „Žavumas — apgaulė, o grožis — migla; moteris turi būti giriama už pagarbią Viešpaties baimę.“ Ir perspėja: „Tarsi aukso žiedas, įvertas kiaulei į snukį, yra graži moteris, neturinti sveikos nuovokos.“ (Patarlių 11:22; 31:30)

Dievo Žodis padeda vertinti „širdies slaptumą — nesugadintą, švelnią ir taikingą dvasią, kuri brangi Dievo akyse“. (1 Petro 3:4) Iš tiesų, vidinis grožis daug svarbesnis už išorinį. Ir jis pasiekiamas kiekvienam.

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Puikios savybės puošia labiau už bet kokį išvaizdos patobulinimą