Jaunimas klausia:

O jeigu jis pasakė „ne“?

LAIKEI jį tiesiog geru pažįstamu, bet vėliau pajutai, kad esi jam neabejinga. Gal patraukė jo manieros, gal besišnekučiuojant jis tau žaviai šypsojosi. Paskui, deja, nesulaukei iš jo tokio dėmesio, kokio tikėjaisi. Tad nusprendei pati paklausti, ką manytų apie artimesnę draugystę. Ir štai nusivylimas: mandagiai, bet tvirtai jis tarė „ne“! *

Aišku, tau skaudu. Bet nereaguok pernelyg jautriai. Verčiau pasistenk blaiviai įvertinti situaciją. Taip, vaikinas pasakė, kad su tavim draugauti neketina. Tačiau tai nereiškia, kad tavo vertė krito arba kad kiti tavęs nebemyli ir nebegerbia. Draugauti jis nesutiko greičiausiai todėl, kad gyvenime yra nusistatęs kitus tikslus bei prioritetus, ir tu čia mažai kuo dėta.

Jeigu esi krikščionė, turėk omenyje ir tai, jog ‘Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš tavo darbų, tavo meilės, kurią parodei jo vardui’. (Hebrajams 6:10) Anot Sonjos, * „tu juk nenuvertėjai. Esi netekėjusi mergina — tikras turtas Jehovai“. Jei Aukščiausiasis ir kiti žmonės tave labai vertina, kodėl reikėtų prarasti savigarbą?

Vis dėlto gali kamuoti jausmas, kad esi nevykėlė ir kad turėsi likti netekėjusi. Tiesa, šitas vaikinas atstūmė, bet juk turbūt patiksi kitam. (Teisėjų 14:3) Užuot dariusi išvadą, kad tinkamo partnerio susirasti nesiseka, pripažink, jog tavo pastangos bent vienaip išėjo į naudą: sužinojai, kad šis žmogus ne tau. Kodėl taip sakome?

Ar jis tau būtų buvęs geras sutuoktinis?

Biblija liepia vyrams „mylėti savo žmonas tartum savuosius kūnus“. (Efeziečiams 5:28) Be to, prisako jas gerbti. (1 Petro 3:7) O anam vaikinui esi viso labo gera  pažįstama. Tardamas „ne“ jis iš esmės jau pasakė, kad nėra pasirengęs tavęs mylėti ir gerbti kaip žmonos. Jis turėjo teisę šitaip apsispręsti. Bet pagalvok: negi šitaip nusistatęs jis tau tiktų į vyrus? Įsivaizduok, kokia nelaiminga būtum ištekėjusi už žmogaus, kuris tavęs nemyli ir negerbia, kaip liepta Šventajame Rašte!

Vilčių užmegzti artimesnius santykius nebėra, ir pamėgink dabar pažvelgti į vaikiną kitomis akimis. Kartais susižavėjimo apakinta gali nematyti aiškių žmogaus charakterio ydų bei dvasinių silpnybių. Pavyzdžiui, negi jis nesuprato, kad tu jam neabejinga? Toliau bičiuliaudamasis gal net sąmoningai kurstė tavo jausmus? Jei taip, nejaugi jis pasiruošęs būti dėmesingu, atjaučiančiu vyru, kaip kad reikalauja krikščioniški principai? Matai, nors ir skaudu, vis dėlto verta išsiaiškinti.

Štai kaip buvo su Marsija. Vienas vaikinas ėmė rodyti jai išskirtinį dėmesį ir ji neliko abejinga. Bet paklaustas, ar išties turi rimtų ketinimų, pasakė, jog draugauti visai nesiruošia. Kaip Marsija po tokio akibrokšto atsigavo? „Stengiuosi viską vertinti protu, ne širdimi. Tik šitaip susitvarkau su savo jausmais“, — kalba mergina. Paanalizavusi, kokie reikalavimai Biblijoje keliami šeimos galvai, Marsija padarė išvadą, jog tas jaunuolis nebūtų buvęs jai geras sutuoktinis. Taigi nebebuvo ko ir liūdėti.

Andrijai nutiko panašiai — ją irgi apvylė vaikinas. Paskui viską permąsčiusi mergina suprato, kad savo elgesiu jis pasirodė nebrandus ir nepasiruošęs santuokai. Andrija džiaugiasi, kad Jehova atvėrė akis, ir sako: „Tikiu, Jehova gali apsaugoti nuo skriaudos. Tik reikia juo pasitikėti.“ Aišku, daugelis vaikinų elgiasi kilniai, o jeigu ir pasako „ne“, tai dėl garbingų priežasčių. Tačiau kaip tau įveikti nusivylimą?

Kaip atgauti emocinę pusiausvyrą

Gal ne iš karto susivoksi, kas įvyko. Juk įsimylėjai per laiką, ne akimirksniu, ir, kad jausmai nusloptų, taip pat reikia laiko. Romantinius jausmus retai kam pavyksta „išjungti“ kaip šviesą. Kartais jie, rodos, vėl užplūsta! Tad būk kantri. Ilgainiui tie jausmai išblės. Bet jeigu nori greičiau jų atsikratyti, nepilk žibalo į ugnį.

Konkrečiau tariant, atsispirk pagundai vis sugrįžti mintimis prie to, kaip vaikinui atvėrei širdį, ir perkratinėdama kiekvieną savo žodį bei judesį spėlioti, „kaip jis būtų reagavęs, jeigu...“ Mat jei šitokių minčių nepažabosi, gali įsiteigti, kad iš tikrųjų vaikinas nenorėjo pasakyti „ne“ ir kad reikia tik rasti kelią tinkamai prie jo prieiti. Bet iš tiesų juk nesvarbu, kaip būtum šnekėjusi — atsakymas greičiausiai būtų buvęs toks pat. Taigi pripažink: jo nuostatos nepakeisi.

Pasiduoti svajoms irgi ne į naudą. Mintyse, tarkim, susikuri paveikslą, kaip „ilgai ir laimingai“ judu gyventumėte drauge. Tokios fantazijos lyg ir malšina emocinį skausmą, bet jos nerealios. Paskui atsitokėji ir vėl ima kamuoti netektis. Žodžiu, pasimėgavimą keičia nepakeliamas skausmas, ir, jei iš visų jėgų nesistengsi sustabdyti, šitoks ratas gali suktis dar ilgai.

Stenkis išmesti iš galvos fantastines mintis. Jeigu jauti, kad vėl užsisvajosi, verčiau eik pasivaikščiot. Imkis kokio fizinio darbo. Taip lengviau nukreipsi protą gera linkme. Nesusikoncentruok į tai, kas tave slegia, verčiau ieškok, kas pakeltų ūpą. (Filipiečiams 4:8) Iš pradžių bus nelengva, bet galiausiai kovą laimėsi ir atgausi ramybę.

Tave gali palaikyti artimos draugės. (Patarlių 17:17, Brb) „Tik negerai, jeigu visos jos panašaus amžiaus, netekėjusios ir nori sukurti šeimą. Reikia ir vyresnių, kurios  padėtų situaciją vertinti blaiviai“, — perspėja Sonja. Bet kai kas tau gali dar labiau padėti.

Jehova — Draugas ir Padėjėjas

Senovėje vienas dievobaimingas žmogus nevilties apimtas meldė Jehovą pagalbos. Ir štai ką patyrė: „Kai būnu neramus ir susirūpinęs, tu paguodi mane ir pralinksmini.“ (Psalmyno 94:19) Jehova ir tave paguos, palaikys, jei su pasitikėjimu melsies. Andrija kaip tik šito ir griebėsi. Dabar ji sako: „Malda labai padeda išsivaduoti iš skausmingų emocijų ir nebesigręžioti atgal.“ Panašiai sako Sonja: „Ar kiti tave mėgsta, ar atstumia, malda padeda išlaikyti savigarbą.“

Joks žmogus iki galo nesupras, ką jauti, bet Jehova gerai supranta. Jis mums įdiegė poreikį vienam kitą šeimoje mylėti ir būti mylimiems. Jis žino, kokie stiprūs būna jausmai. Žino ir kaip juos suvaldyti. Jehova padės tau įveikti net ir didelę širdgėlą, nes 1 Jono 3:20 sakoma: „Dievas didesnis už mūsų širdį ir viską pažįsta.“

Išlaikyk nuosaikų požiūrį

Ne tik santuoka gali teikti laimę. Juk visi Jehovos garbintojai, ne vien susituokę, turi ko džiaugtis. Ir jeigu esi netekėjusi — tai net savotiškas pranašumas, nes, kaip rašoma 1 Korintiečiams 7:28, tavęs nekamuoja „kūno vargai“ (šitaip pasakyta apie stresus ir įtampą, kuri neaplenkia nė vienos šeimos). Be to, juk turi didesnę asmeninę laisvę ir gali nevaržomai tarnauti Jehovai. Todėl Biblija moko: „Kas atsisako savo skaistybės dėl santuokos, gerai daro, o kas išsaugo savo skaistybę nesituokdamas, geriau daro.“ (1 Korintiečiams 7:38, NW) Net jeigu labai norisi ištekėti, vis mąstyk apie šias Biblijos eilutes. Tai padės laikytis nuosaikumo ir geriau išnaudoti esamas aplinkybes.

Geranoriškos draugės galbūt sakys: „Nenusimink, kada nors rasi šaunų vyrą.“ Iš tikrųjų, nors tave jau vienąkart atstūmė, tai nereiškia, kad visą gyvenimą liksi netekėjusi. O štai kaip jauna krikščionė, vardu Kandasė, samprotauja: „Aš pasitikiu Jehova. Ir, kad būčiau laiminga, aišku, jis neprivalo duoti man vyro. Bet žinau, jog duos, ko reikia tai tuštumai užpildyti.“ Kandasės meilė irgi liko be atsako, o atsigauti jai padėjo optimistinis požiūris.

Šiame pasaulyje daug kam tenka nusivilti siekiant romantinės draugystės. Galiausiai net ir daug šeimų išyra. Bet jeigu pasitiki Jehova ir laikaisi jo patarimų, jis gali pakelti tavo dvasią ir įkvėpti džiaugsmo. Tada gal pritarsi karaliaus Dovydo žodžiams: „Viešpatie, tu žinai, ko aš trokštu, tu girdi mano vaitojimą. Bet tavimi aš pasitikiu, Viešpatie, ir tu, Viešpatie, mano Dieve, man atsiliepsi.“ (Psalmyno 38:10, 16 [38:9, 15, Brb])

[Išnašos]

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Pasinaudok Dievo siūloma pagalba