Spąstai vaikantis grožio

KOKIE tikrojo grožio kriterijai? Sakoma, jog tai priklauso nuo požiūrio. Taip, grožio vertinimas — gana subjektyvus dalykas. Be to, visuomenės nuomonė skiriasi, nelygu kultūra ir laikai.

Kornelio universiteto (JAV) mitybos mokslų specialistas docentas Džefris Sobalis aiškina: „XIX amžiuje apkūnumas beveik visur buvo laikomas aukšto socialinio statuso požymiu. Apvalios kūno formos liudijo apie gerovę bei sveikatą, o liesas kūno sudėjimas, — jog asmuo neturi iš ko sočiai pavalgyti.“ Toks požiūris atsispindi daugelio to meto menininkų kūriniuose: jiems pozuodavę žmonės — daugiausiai moterys — buvo putliomis rankomis, kojomis, tvirta nugara bei stambiais klubais. Didžiumoje darbų pavaizduoti asmenys, kurie tuomet buvo laikomi grožio įsikūnijimu.

Kai kur tokia samprata išlikusi ligi šių dienų, nors kad priskirtų prie gražuolių, nebepakanka vien būti apkūniam — ar lieknam. Vis dėlto apvaliomis kūno formomis tebėra žavimasi daugumoje Ramiojo vandenyno salų kultūrų. Afrikoje kai kuriose bendruomenėse būsimos nuotakos apgyvendinamos atskirai ir gausiai maitinamos kaloringu maistu, kad priaugtų svorio ir pasidarytų patrauklesnės.  Vieno naktinio baro Nigerijoje šeimininkas sako: „Vidutinė afrikietė įkūni... Pas mus tokia laikoma gražia.“ Daugelyje ispaniškai kalbančių kraštų apkūnumas irgi vertinamas — kaip turto bei sėkmės ženklas.

Tačiau didumoje kitų šalių yra priešingai. Kodėl? Kai kurių nuomone, vystantis pramonei bei prekybai vis daugiau žmonių valgo sočiai. „Žemesnioji“ klasė gavo tai, kas anksčiau buvo prieinama tik turtingiesiems. Todėl ilgainiui storuliais nustota žavėtis. Be to, kai kuriose religijose antsvoris siejamas su persivalgymu, todėl storumas laikomas nepageidaujamu. Žmonių nuomonei įtakos turėjo ir medicinos mokslo žinios, įrodančios, kad nutukimas kelia grėsmę sveikatai. Dėl šių ir kitų veiksnių grožio samprata keitėsi ir jau keletą dešimtmečių didelė pasaulio dalis idealizuoja liekną figūrą.

Tokį požiūrį labai išpopuliarino žiniasklaida. Reklaminiuose stenduose bei per televiziją paprastai matome lieknus, sportiškus žmones. Jų kuriamu įvaizdžiu norima įteigti, kad tik tokia išvaizda garantuoja saugumo jausmą ir sėkmę. Tą patį galima pasakyti ir apie kino bei televizijos žvaigždes.

Kaip paveikiami eiliniai žmonės, įskaitant jaunimą? Neseniai viename straipsnyje apie tai, kaip žmonės vertina savo išvaizdą, rašyta: „Kol baigs mokyklą, vidutinė amerikietė bus žiūrėjusi televiziją daugiau nei 22000 valandų.“ Didžiąją dalį laiko ji ekrane regi žavias, „tobulo“ kūno moteris. Toliau straipsnyje sakoma: „Nuolatos tai matydamos, moterys šį ‘idealą’ ima sieti su prestižu, laime, meile bei sėkme.“ Todėl nenuostabu, jog, kaip rodo apklausa, prisižiūrėjusios žurnaluose fotomodelių nuotraukų, 47 procentai merginų mano, kad joms būtina suliesėti, nors per daug sveria tik 29 procentai iš jų.

Taip pat didelę įtaką grožio sampratos formavimui daro mada. Venesuelietė Dženifer, Meksike dirbanti manekenė, tvirtina: „Mano darbas — gerai atrodyti, o šiandien tai reiškia būti lieknai.“ Prancūzų manekenė Vanesa sako: „Iš tikrųjų niekas nereikalauja, kad būtum liekna, bet pati iš savęs to reikalauji. Lieknumas madingas visame pasaulyje.“ Per vieną apklausą 69 procentai merginų prisipažino, jog nuomonę, koks kūnas yra gražus, susidarė iš manekenių nuotraukų žurnaluose.

Tačiau norui siekti „idealių“ fizinių duomenų pasiduoda ne vien moterys. Meksikos laikraštis El Universal rašo: „Tiek  produktų, skirtų vyrų išvaizdai gerinti, rinkoje dar niekada nėra buvę.“

Ar „ideali“ išvaizda duoda trokštamų rezultatų?

Norėdami turėti „idealią“ išvaizdą arba bent kiek galima ją pagerinti, daugelis ryžtasi plastinėms operacijoms. Šios medicinos srities paslaugos pinga ir darosi įvairesnės. Tačiau kas estetinei chirurgijai davė pradžią?

Enciklopedijoje Encyclopædia Britannica rašoma, jog šiuolaikinių plastinės chirurgijos metodų buvo imtasi po Pirmojo pasaulinio karo, siekiant pašalinti karo žaizdų randus. Nuo to laiko jie veiksmingai taikomi sunkių nudegimų, traumų bei apsigimimų atvejais. Tačiau dabar, kaip pripažįstama enciklopedijoje, plastinės operacijos dažnai „atliekamos sveikiems žmonėms vien išvaizdai pagerinti“. Pavyzdžiui, galima pakeisti nosies formą, ištempti sudribusią veido ir kaklo odą, sumažinti ausis, nusiurbti riebalus nuo pilvo ir klubų, padidinti kai kurias kūno dalis ar net padaryti „patrauklesnę“ bambą.

Ką galima pasakyti apie tuos sveikus žmones, kurie dėl tobulesnės išvaizdos rizikuoja sveikata? Kokie pavojai jų tyko? Meksikos plastinės, estetinės ir atkuriamosios chirurgijos asociacijos sekretorius Angelas Papadopulas aiškina, jog kartais tokias operacijas atlieka nelabai kvalifikuoti asmenys ir pridaro daug žalos. Yra klinikų, kur norintiems patobulinti figūrą pacientams skiriama kenksmingų preparatų. 2003-iųjų pradžioje vienas laikraštis pranešė apie skandalą Kanarų salose, kilusį, kai grožio salonuose dėl neatsakingai atliekamų procedūrų nukentėjo šimtai moterų. *

Siekti „idealios“ išvaizdos susigundo ir vyrai. Kai kurie kūno formavimui bei tonuso gerinimui skiria visą laisvalaikį ir daugybę valandų praleidžia treniruoklių salėje. „Galiausiai, — rašo žurnalas Milenio, — juos užvaldo tikra mankštinimosi manija,  tad nukenčia visuomeninė veikla bei santykiai su žmonėmis.“ O daug kas dėl nenumaldomo troškimo atrodyti atletiškai net ima vartoti organizmui žalingus preparatus, tarp jų steroidus.

Pernelyg rūpindamosi išvaizda jaunos moterys gali tapti mitybos sutrikimų, pavyzdžiui, bulimijos bei nervinės anoreksijos aukomis. Kartais jos griebiasi liekninamųjų preparatų, kuriuos vartojant, esą, per trumpą laiką pasiekiami stulbinantys rezultatai. Tačiau jeigu tokie preparatai nepatikrinti patikimų sveikatos institucijų, jie gali padaryti daug bėdos.

Dėl perdėto dėmesio savo išvaizdai kartais pakenkiama ne vien kūnui. Katrin Filips iš Brauno universiteto (JAV) tvirtina, jog tokie žmonės gali susirgti dismorfomanija — psichine liga, kai asmenį trikdo įsivaizduojami kūno defektai. Tokia būsena kamuoja galbūt net 1 iš 50 žmonių. Sergantieji ta liga „gali būti taip įsitikinę esą bjaurūs, kad ima šalintis draugų bei artimųjų, — sako specialistė. — Juos gali apimti depresija ar net kilti noras nusižudyti“. Dr. Filips pateikia pavyzdį vienos gražios mergaitės, kuri dėl kelių spuogelių buvo įsitikinusi, kad visas jos veidas randuotas. Vengdama viešumos, moksleivė aštuntoje klasėje metė mokyklą.

Ar žmogaus išorė iš tikrųjų tiek svarbi, kad vaikydamasis „idealios“ išvaizdos turėtų aukoti savo psichinę bei fizinę sveikatą? Ar yra kitoks, dar svarbesnis, grožis, kurio verta siekti?

[Išnaša]

[Anotacija 5 puslapyje]

Nuomonę, koks kūnas yra gražus, 69 procentai merginų susidarė iš manekenių nuotraukų žurnaluose

[Iliustracija 4 puslapyje]

Fizinio grožio sampratą labai formuoja reklama

[Iliustracija 6 puslapyje]

Kai kurie žaloja save bereikalingomis plastinėmis operacijomis

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Nemažai žmonių atkakliai siekia trokštamos išvaizdos