Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Žemė nepaliaujamai niokojama

Žemė nepaliaujamai niokojama

Žemė nepaliaujamai niokojama

KAI 1805-aisiais garsūs tyrinėtojai Meriveteris Luisas ir Viljamas Klarkas pasiekė Kolumbijos upę dabartinėje Vašingtono valstijoje (JAV), jų dėmesį patraukė vandenyje knibždėte knibždančios lašišos. * „Tokią gausybę šių žuvų sunku net įsivaizduoti, — rašė keliautojai ekspedicijos dienoraštyje. — Kadangi jos plaukia pasroviui didžiuliais būriais, nemažai atsiduria ant kranto, todėl indėnams tereikia susirinkti, išskrosti ir sudėjus ant rėmų išdžiovinti.“ Lašišų čia buvo tiek, kad čiabuviai net naudodavo jas kurui!

Šiandieną viskas kitaip. „Mokslininkai jau daugiau kaip prieš dešimtmetį nustatė, jog vandenynuose žuvies išgaudoma daugiau, nei spėja prisiveisti“, — sakoma viename Newsweek pranešime. Pavyzdžiui, remiantis apskaičiavimais, Šiaurės Atlante išžvejota net 90 procentų lašišų.

Mažėja ne tik žuvies. Stulbinančiais tempais senka ir kiti ištekliai: kasamasis kuras, mineralai, miško žaliavos. Pasaulinis gamtos fondas praneša, jog per 1970—1995 metų laikotarpį išnaudota 30 procentų planetos resursų. Žinia, lazda turi du galus, — išgaunant žemės turtus dabartiniais metodais, žalojamas jų arealas.

Kai kas daro išvadą: šias problemas sukėlė žmogus, vadinasi, jis gali jas ir išspręsti. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais daugelyje pramoninių miestų sumažėjo oro užterštumas. Ar tokios vilties prošvaistės jau reiškia, kad žmonija pradeda kontroliuoti padėtį?

[Išnaša]

^ pstr. 2 Luisas ir Klarkas buvo pasiųsti į vakarus nuo Misisipės tirti naujų teritorijų ir sudaryti jų žemėlapį.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

© Kevin Schafer/CORBIS