Atgijusi Aleksandrijos biblioteka

TAI buvo viena garsiausių senovės bibliotekų. Į Aleksandrijos miestą Egipte antikos laikais ji viliojo iškiliausius pasaulio protus. Šiandien neįmanoma tiksliai pasakyti, kas įvyko, kad šios bibliotekos nebeliko. Aišku viena — kartu negrįžtamai pražuvo daugybė labai vertingų tekstų ir tai skaudžiai atsiliepė mokslui. Bet dabar didingosios institucijos vardas pakilo iš užmaršties.

Naujoji Aleksandrijos biblioteka, oficialiai vadinama Bibliotheca Alexandrina, traukia akį originalia pastatų išvaizda. Pagrindinis primena milžinišką pakrypusį būgną. Iš stiklo bei aliuminio sukonstruotas stogas (1) plotu beveik prilygsta dviem futbolo aikštėms, o šiaurės pusėn nukreipti stoglangiai apšviečia didžiąją skaityklą (2). Visos svarbiausios viešos patalpos įrengtos šiame storo nupjauto cilindro formos statinyje, kurio apačia yra žemiau jūros lygio. Plokščias stogas dailiai nuožulnėja — nuo septintojo aukšto iki gilios įdubos apačioje. Metalinis paviršius atspindi šviesą, todėl pastatas iš tolo panašus į tekančią saulę.

Stati gaubta centrinio korpuso siena, sumūryta iš pilko granito, išmarginta visokių senovinių ir šiuolaikinių alfabetų raidėmis (3). Jos išdėstytos vis aukščiau kylančiomis eilėmis. Tai simbolizuoja augantį pažinimą.

Didžiąją cilindrinio pastato dalį užima erdvi kelių aukštų skaitykla (4). Požeminėse saugyklose galima sutalpinti 8000000 knygų. Bibliotekoje taip pat veikia parodų salės, yra auditorijų, skyrius silpnaregiams (5).  Šalia dar įrengtas rutulio formos planetariumas (6). Jis atrodo lyg koks dirbtinis Žemės palydovas. Kaip ir dera moderniam kompleksui, pastatuose veikia sudėtingos kompiuterių bei priešgaisrinės apsaugos sistemos.

Žinių lobynas senovėje

Aleksandrija antikos laikais garsėjo ir įstabiuoju Faro švyturiu, kuris laikytas vienu iš Septynių pasaulio stebuklų, bet, deja, taip pat neišliko iki mūsų dienų. Siekė jis daugiau nei 110 metrų aukščio. Kažkur mieste buvo ir Aleksandro Didžiojo kapas. Po karvedžio mirties Egipte įsiviešpatavo graikų Ptolemajų dinastija, išsilaikiusi valdžioje iki 30 metų p. m. e., kai Antonijaus ir Kleopatros pajėgas sutriuškino Oktavianas. Ptolemajų laikais Aleksandrija labai išaugo. Ją „imta laikyti pasauliniu prekybos ir kultūros centru“, — sakoma leidinyje Atlas of the Greek World. Didžiausio klestėjimo dienomis čia gyveno apie 600000 žmonių.

Labiausiai miestas traukė savo karališkąja biblioteka, įkurta III amžiaus p. m. e. pradžioje. Ptolemajų dosniai remiama, ji kartu su mūsėju (mūzų šventykla) tapo helenistinės civilizacijos mokslo bei išradimų širdimi.

Manoma, jog Aleksandrijoje buvo sukaupta apie 700000 papiruso ritinių. Palyginkime — XIV amžiuje didžiausia kolekcija gyrėsi Sorbonos biblioteka Paryžiuje, turėjusi 1700 knygų. Egipto valdovai taip troško gausinti savo bibliotekos fondus, kad įsakydavo kareiviams apieškoti kiekvieną atplaukusį laivą ir nusavinti visus surastus ritinius. Šeimininkams atiduodavo tik nuorašus. Kai kuriuose šaltiniuose pasakojama, jog kartą atėniečiai Ptolemajui III už užstatą paskolino be galo vertingus klasikinių graikų dramų originalus, kad šis galėtų nusikopijuoti. Bet karalius, numojęs ranka į užstatą, originalus pasiliko sau, o Atėnams grąžino nuorašus.

 Surinkus Aleksandrijos bibliotekoje bei muziejuje dirbusių išminčių vardus, išeina tikras senovės genijų sąrašas. Tai mokslininkai, daug nuveikę geometrijos, trigonometrijos, astronomijos, kalbų tyrinėjimo srityse, parašę reikšmingus literatūros bei medicinos veikalus. Pasak tradicijos, būtent Aleksandrijoje 72 žydų mokslininkai sukūrė garsiąją Septuagintą — į graikų kalbą išvertė Hebrajiškuosius raštus.

Biblioteka išnyksta

Įdomu, kad anuometiniai metraštininkai nematė prasmės nuodugniai aprašinėti Aleksandrijoje veikusių įstaigų. Štai tipiškas trečiojo amžiaus istoriko Atėnajo komentaras: „Kodėl turėčiau kalbėti apie knygų skaičių, bibliotekas ir mūzų menėje sukauptus dalykus? Juk visa tai žmonės ir patys gerai žino.“ Tokie teiginiai varo į neviltį šiuolaikinius mokslininkus, kurie stengiasi atskleisti intriguojančias senosios bibliotekos paslaptis.

Kai 640 m. e. metais Egiptą užgrobė arabai, Aleksandrijos bibliotekos tikriausiai jau nebebuvo. Kaip ir kada ji išnyko, istorikams nėra iki galo aišku. Teigiama, kad daug knygų pražuvo 47 metais p. m. e., kai Julijus Cezaris padegė dalį miesto. Vienaip ar kitaip, bibliotekos ir joje sukaupto žinių lobyno galiausiai nebeliko. Pražuvo šimtai graikų dramaturgų kūrinių bei Graikijos pirmųjų 500 metų istoriografija, išskyrus kai kuriuos Herodoto, Tukidido ir Ksenofonto veikalus.

Nuo III iki VI mūsų eros amžiaus Aleksandrijoje nesiliovė neramumai. Pagonys, žydai ir tariamieji krikščionys dėl religinių skirtumų neretai smurtaudavo vieni prieš kitus ir net susigrumdavo tarpusavyje. Bažnyčia ne kartą skatino riaušininkus plėšti pagonių šventyklas. Taip daugybė senovinių tekstų buvo sunaikinti.

Buvusios šlovės beieškant

Naujoji Aleksandrijos biblioteka duris atvėrė 2002-ųjų spalį. Joje dabar sukaupta apie 400000 knygų. Sudėtinga kompiuterinė sistema leidžia naudotis ir kitų bibliotekų fondais. Didžioji dalis saugomų leidinių susiję su Viduržemio jūros rytuose gyvavusiomis civilizacijomis, o iš viso saugyklos galės sutalpinti 8000000 knygų. Naujoji Aleksandrijos biblioteka sieks grąžinti senajam miestui jo buvusią šlovę.

[Rėmelis 14 puslapyje]

KAS YRA KAS SENOVĖS ALEKSANDRIJOJE

ARCHIMEDAS. III amžiaus p. m. e. matematikas ir išradėjas, daugelio atradimų autorius. Bandė moksliškai apskaičiuoti skaičių pi (π).

ARISTARCHAS SAMIETIS. Astronomas, gyvenęs III amžiuje p. m. e. Pirmas iškėlė idėją, kad planetos sukasi aplink Saulę. Bandė trigonometriniais metodais apskaičiuoti atstumus iki Saulės ir Mėnulio bei šių dangaus kūnų dydžius.

KALIMACHAS. Poetas ir vyriausiasis bibliotekininkas, gyvenęs III amžiuje p. m. e. Sudarė pirmąjį Aleksandrijos bibliotekos katalogą, tapusį klasikinės graikų literatūros kanonu.

KLAUDIJAS PTOLEMAJAS. Astronomas, gyveno II m. e. amžiuje. Jo veikalais apie geografiją bei astronomiją vadovautasi ištisus šimtmečius.

ERATOSTENAS. III amžiaus p. m. e. enciklopedistas, vienas pirmųjų Aleksandrijos bibliotekininkų. Gana tiksliai apskaičiavo Žemės rutulio apimtį.

EUKLIDAS. Matematikas, gyvenęs IV amžiuje p. m. e. Geometrijos tėvas ir optikos pionierius. Jo vadovėlis Elementai iki pat XIX amžiaus laikytas geometrijos autoritetu.

GALENAS. Gydytojas, gyveno II m. e. amžiuje. Penkiolika jo knygų medicinos mokslo pagrindu laikytos daugiau nei 1200 metų.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]

Visos nuotraukos: Courtesy of the Bibliotheca Alexandrina: Mohamed Nafea, Photographer