Mūsų planeta bus išgelbėta!
Mūsų planeta bus išgelbėta!
KAIP supratome iš ankstesnių straipsnių, dabartiniais mastais eikvoti žemės išteklių nebegalima. Tiesa, pasaulio vadovai pagirtinai stengiasi mažinti taršą, apriboti miškų kirtimą bei spręsti kitas aplinkosaugos problemas. Pradedant 1972-aisiais,
JT surengtoje konferencijoje aplinkos klausimais bei kitose vėliau reguliariai vykusiose konferencijose dalyvavo ir numatomų veiksmų planams pritarė 163 valstybės. Ką tai davė? „Deja, ši gausybė sutarčių, planų bei kitokių dokumentų natūralios aplinkos žalojimo nesustabdė, — sako Tarptautinių aplinkosaugos įstatymų centro generalinis direktorius Deividas Hanteris. — Lyginant su 1992-ųjų JT konferencijos duomenimis, šiandien beveik visi pagrindiniai aplinkos rodikliai yra blogesni.“Kodėl taip mažai tepasiekta, nors nuo tada, kai šalys susirūpino aplinkosaugos problemomis, praėjo daugiau nei 30 metų? Viena priežastis — poreikis, kad valstybių ekonomika augtų. Tai skatina vartotojų perkamoji galia. Todėl reikia gaminti, o gamybai būtinos žaliavos. Taip kenkiama aplinkai. Kokia išeitis?
Klaidingai kreipiami žingsniai
Biblija paaiškina, kodėl žmonių savivalda tokia nesėkminga. Pranašas Jeremijas sakė: „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“ (Jeremijo 10:23, Brb) Kokie teisingi pasirodė esą šie žodžiai!
Tikriausiai esate vaikštinėjęs po sodą arba parką. Kaip malonu stebėti daugybę gražių medžių, krūmų, gėlių! Tačiau pats sodas taip puikiai nesusitvarkė. Kad visa būtų gražu, prityrę sodininkai daug valandų genėjo medžius, pjovė veją, prižiūrėjo gėlių klombas. Įsivaizduokite, kaip atrodytų mūsų žemiškieji namai, jeigu visa planeta būtų rūpinamasi taip meilingai, kaip minėtu sodu.
Iš tiesų Kūrėjas ir numatė, kad žemė būtų šitaip prižiūrima. Apie jos kūrimą Dievo įkvėptame Žodyje rašoma: „Viešpats Dievas paėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jį dirbtų ir juo rūpintųsi.“ (Pradžios 2:15) Be to, žmonių šeimai buvo pavesta ne tik prižiūrėti, bet ir plėsti tą rojų, kol jis apims visą žemę. (Pradžios 1:28)
Deja, nepaklusę Dievui Adomas su Ieva tapo netobuli ir prarado galimybę rūpintis rojumi bei plėsti jo ribas. (Pradžios 3:1-6, 23) Mes, pirmosios žmonių poros palikuoniai, iš jų paveldėjome nuodėmę ir netobulumą. (Romiečiams 5:12) Nesugebėjimas tvarkyti gamtos išteklių — tik vienas pavyzdys, rodantis, kokios nevykusios savarankiškos žmonių pastangos. Aišku viena, — išspręsti savo problemų jie nepajėgia. Žmonijai reikia pagalbos.
Kaip mūsų planeta bus išgydyta
Būdamas žemėje Jėzus mokė sekėjus melstis: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ (Mato 6:10) Biblijoje sakoma, kad valdant Dievo dangiškajai Karalystei žemėje bus atkurtas rojus. (Psalmyno 37:10, 11) Tuomet švarioje gamtoje medžiai ir kiti augalai duos gausų derlių, nes Dievui vadovaujant žemė bus išvalyta ir žmonės išmoks gyventi nekenkdami aplinkai. (Psalmyno 72:16) Kodėl galime būti tuo tikri?
Biblija tvirtina, jog žemė „stovės amžinai“. (Psalmyno 104:5) Dievo numatytu laiku visi jos gyventojai gaus amžinąjį gyvenimą ir džiaugsis gera sveikata, gausybe maisto bei puikiomis sąlygomis. Gal norėtumėte apie Dievo ketinimus sužinoti daugiau? Kreipkitės į Jehovos liudytojus. Jie mielai jums padės suprasti iš Biblijos, kaip mūsų planeta vis dėlto bus išgelbėta!
[Iliustracijos 10 puslapyje]
Dievo vadovaujama žmonija gyvens nekenkdama gamtai
[Šaltinio nuoroda]
Mergaitė ir ūkininkas: © Jeremy Horner/Panos Pictures