Madlenos salų sniego kūdikėliai

ŽIŪRĖDAMAS į priešais tįsantį baltą gauruotą padarėlį net apsiašarojau. Išsipildė dvidešimt metų puoselėta svajonė, ir negalėjau patikėti, kad esu čia — drybsau ant ledo vos keli centimetrai nuo grenlandinio ruoniuko! Stebeilijausi į juodas kaip angliukai akutes ir per nugarą šiurpuliai bėgiojo, tik ne nuo šalčio, o nuo didelio jaudulio. Įdėmiai sekiau kiekvieną vilnų kamuolėlio mirksnį, kvėptelėjimą, ūsų krustelėjimą.

Mūsų turistinė grupė išsilaipino ant ledlaukio Šv. Lauryno įlankos viduryje, tarp Niufaundlando ir žemyninės Kanados, šimtas kilometrų nuo kranto. Prieš tai mudu su žmona atskridome į Madlenos salas ir iš ten leidomės čionai, kur vaikus veda didžiausia grenlandinių ruonių kolonija. Gidai nuramino, kad šalčiui nepralaidūs ryškiai oranžiniai mūsų kostiumai ruoniukų neatbaidys.

Koks gi tas grenlandinis ruonis?

Grenlandiniai ruoniai — irklakojai. Tai reiškia, kad vietoj galūnių turi plaukmenis. Išskirtinis jų bruožas — pasagos formos  dėmė ant nugaros, tačiau ji išryškėja tik suaugus.

Šie padarai — žinduoliai, taigi kvėpuoja plaučiais, veda gyvus palikuonius, turi pieno liaukas jiems maitinti. Didumą laiko praleidžia lediniuose Šiaurės Atlanto vandenyse, ir šaltis jiems, sveikuoliams, — nė motais! Išauga maždaug 1,6 metro ilgio, sveria vidutiniškai po 135 kilogramus.

Aštriais priekinių plaukmenų nagais grenlandiniai ruoniai moka ir stumtis per ledą, ir prasikrapštę eketę pasilaiko už krašto, kai išnyra pakvėpuoti. Užpakaliniai plaukmenys — varomieji, didesni už priekinius. Ypač vikrūs šie jūrų gyvūnai vandenyje: per metus spėja nuplaukti 8000 kilometrų!

Nors vadinami beausiais, grenlandiniai ruoniai anaiptol nėra kurti. Vietoj išorinių ausų abiejose galvos pusėse jie turi po nedidelę angą. Neriant po vandeniu, tos angelės užsiveria. Grenlandinių  ruonių klausa jautri. Net po vandeniu jie sugeba nustatyti, iš kur sklinda garsas. O žmogus to negali!

Ruonių akys didelės, išraiškingos. Jie gerai mato ir blausiame vandenyje, ir paviršiuje. Čia tviskant baltam ledui vyzdžiai susitraukia, prisitaiko prie ryškios šviesos. Iš jų telieka tarsi kokios adatėlės.

Pirmosios ruoniuko dienos

Iš Grenlandijos pro Šiaurės Kanadą ruonių patelės į šią vietą atplaukia vesti jauniklių. Plūduriuojančiuose ledo laukuose saugiausia, nereikia bijoti grobuonių. Ruoniukai ateina į pasaulį greitai — viskas trunka ne ilgiau kaip minutę. Kol pasiruoši fotoaparatą, mažylis jau spokso į tave! O motina iškart apsigręžia ir įbeda nosį į naujagimio nosytę. Įsidėmėjusi ruoniuko kvapą ir balsą, maždaug dvi savaites jį žindo ir neprisileidžia jokio kito.

Naujagimis tuojau ieško mamos spenio, o kai praalksta, šaukia „ma-ma“. Pažindęs įsispraudžia į kokį sniego ar ledo plyšį snūstelėti. Miega vis ten pat, todėl susidaro jaukus ledinis „lopšys“.

 Ką tik atvestas grenlandinis ruoniukas yra maždaug 90 centimetrų ilgio, sveria apie 10 kilogramų ir dar neturi šildančio riebalinio sluoksnio. Bet greit priauga svorio: pirmąsias dvylika dienų kasdien po kilogramą ar net po du! Ir suprantama kodėl, — juk minta sočiu motinos pienu, kurio riebumas net 50 procentų. * Nepraėjus nė dviem savaitėms ruoniukas sveria jau 35 kilogramus!

Kaip keičiasi spalva

Grenlandinio ruoniuko amžių lengva nustatyti pagal kailio spalvą. Į pirmos dienos pabaigą naujagimio vilna išdžiūsta, pasidaro puri. Iš pradžių mažylis — geltonpūkis. Nuo gimdos vandenų likusi gelsva spalva per tris keturias dienas saulėje išblunka. Ruoniukas pabąla. Apytikriai po dviejų savaičių mama jį palieka gyventi savarankiškai.

Jaunikliai šūkauja, bet niekas neatsiliepia. Kartais jie ant ledo susispiečia nedideliais būreliais. Taip jaukiau. Baltoje vilnoje netrukus pasirodo pilkų lopinėlių. Nuo dvyliktos iki dvidešimt pirmos dienos ruoniukai papilkėja, o kol sueina mėnuo, visi purūs balti plaukučiai nusišeria. Juos pakeičia glotnus pilkas kailis, rodos, specialiai pritaikytas mirkti vandenyje.

 Kol suauga ir subręsta

Grenlandinių ruonių jaunikliai dabar pragyvena tik iš savo riebalų. Alkio spiriami galiausiai šoka ieškotis maisto į vandenį. Bet kas gi čia? Plūdrus riebalinis sluoksnis neleidžia ruoniukams panirti! Instinktyviai jie plaka nedidučiais plaukmenimis, teškenasi paviršiuje. Šitaip ir plaukmenys sustiprėja, ir riebalų sumažėja, tad po kurio laiko gyvūnai jau gali nerti. Vandenyse gausu krilių, stintenių ir kitokių žuvelių. Nebereikia alkti.

Kai ruoniams sukanka metai, kailis vėl šeriasi. Nuo trejų metų šiems gyvūnams prasideda brendimo laikotarpis, o visiškai subręsta septynerių. Tada ant nugaros pasimato dėmė. Išgyvena grenlandiniai ruoniai 35 metus.

Akis į akį su ruoniuke

Apsivilkę specialius kostiumus su visa grupe, septyniolika žmonių, sėdame į sraigtasparnius ir skrendame apie 80 kilometrų. Kiek akys užmato, baltuoja ledas, tik horizonte susieina su dangaus žydryne. Nusileidžiame ant užšalusios jūros. Apsiavę žygio batus patyliukais sėliname, nors po kojomis ir gurgžda sniegas. Štai! Už tos ruonės glaudžiasi gelsva mažylė! Atrodo kaip didelis plaukuotas vikšras, besirangantis šalia mamos. Pamilstu ją iš pirmo žvilgsnio.

Guluosi ant ledo, nes ruonė gali mane stačią palaikyti baltuoju lokiu. Žinau, jog ruonės būna gan agresyvios, tad palaukiu, kol ši niurktels į eketę. Mažajai ruoniukei jau daviau vardą — Seidė. Ji ramiai sau miega už kokių šešių metrų nuo manęs. Slenku artyn. Ji iš lėto atsimerkia.

Seidė žvelgia įsmeigusi akutes. Stengiuosi nekrutėti. Smalsumo paakinta galop atvinguriuoja pas mane, ir kaip sparčiai! Iš arčiau žiūrint, ne tokia jau maža, nors kailiuko spalva rodo, kad ji vos dviejų trijų dienų. Seidė stabteli per kelis centimetrus nuo mano veido ir krypuodama į šalis trauko nosikę. Girdžiu, kaip šnopuoja. Paskui šliuožteli dar arčiau ir drėgnu snukeliu „išbučiuoja“ man visą veidą ir kaklą!

Nuostabu — mažylė prisiglaudžia ir užmiega! Leidžiasi ir švelniai apkabinama. Jos dailūs plaukučiai kyšo man tarp pirštų. Kokia ji šilta! Glostau Seidę, kol ateina metas lipti į sraigtasparnį skristi atgal. Tyliai stojuosi, ir Seidė nė nekrusteli.

Pats dar gerai nesusivokdamas pilnomis ašarų akimis einu šalin ir širdyje dėkoju mūsų Dievui, Jehovai, kad sukūrė tokį mielą padarėlį. Sutikti mažąją ruoniukę man buvo tarsi stebuklas. Čia prisimenu psalmininko žodžius: „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai! Kaip išmintingai juos visus sukūrei!.. Štai jūra, tokia bekraštė ir plati. Ten knibžda nesuskaičiuojami maži ir dideli gyvūnai.“ (Psalmyno 104:24, 25) (Atsiųsta.)

[Išnaša]

[Rėmelis 26 puslapyje]

Ar žinojote?

▪ Jei siaučia smarki audra arba nėra tvirto ledo, grenlandinio ruonio patelė, atėjus laikui vesti jauniklį, gali kelias dienas palaukti, kol suras tinkamą vietą.

▪ Grenlandiniai ruoniai į gylį nuneria net 240 metrų ir po vandeniu sugeba išbūti pusvalandį.

▪ Ruoniai gali miegoti vandenyje. Kas penkios ar net kas dešimt minučių iškelia galvą į paviršių įkvėpti ir vėl panyra neatsibusdami!

[Rėmelis 27 puslapyje]

Uždelsta implantacija

„Grenlandinio ruonio patelė per metus tik tris savaites nebūna nėščia, — rašoma knygoje Seasons of the Seal. — Tačiau tikrasis nėštumas trunka septynis su puse mėnesio.“ Kaip šie du faktai suderinami? „Apvaisintas kiaušinėlis kurį laiką dalijasi, — aiškinama knygoje. — Bet paskui blastocista, vis dar mažesnė už smeigtuko galvutę, nustoja augti. Užsimezgusios gyvybės krislelis plūduriuoja motinos įsčiose. Po vienuolikos savaičių blastocista prisitvirtina prie gimdos sienelės ir vėl auga.“ Kodėl implantacija uždelsta? „Ruonė kasmet turi susilaukti palikuonio apytikriai tuo pat laiku, kai apledėja didžiausi plotai ir kai ledas storiausias.“

[Žemėlapis 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KANADA

[Šaltinio nuoroda]

Žemėlapis: Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 23 puslapyje]

Iš palydovo daryta Madlenos salų nuotrauka

[Šaltinio nuoroda]

NASA JSC

[Iliustracija 24 puslapyje]

Geltonpūkis

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kailiukas jau pabalęs

[Iliustracija 25 puslapyje]

Mėnesio sulaukęs ruoniukas

[Šaltinio nuoroda]

© IFAW / David White

[Iliustracija 25 puslapyje]

Jauniklis mėgina plaukti

[Šaltinio nuoroda]

© IFAW

[Iliustracija 26 puslapyje]

Grenlandinių ruonių jauniklis su motina

[Šaltinio nuoroda]

© IFAW / Igor Gavrilov

[Iliustracija 26 puslapyje]

Suaugęs grenlandinis ruonis nardo po storu ledu

[Šaltinio nuoroda]

© IFAW