Miniatiūriniai jūrų riteriai

ĮRAŠO KALBA

Miniatiūriniai jūrų riteriai

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

BANGINIAI, delfinai, rykliai — įspūdingi jūrų gyvūnai ir, be abejo, žadina vaizduotę. Tačiau jūrose pilna „nesuskaičiuojamų mažų ir didelių gyvių“. (Psalmyno 104:25) Tiems, kieno pastabi akis, nepaprastai įdomu tyrinėti ir mažesniuosius.

Pavyzdžiui, po vandenynų dugną bėginėja „šarvuoti jūrų riteriai“. Kitaip nei tikrieji, gyvenę viduramžiais, dauguma šių miniatiūrinių „riterių“ dėvi puošnius nuostabių spalvų bei raštų šarvus. Tie mažyčiai gelmių gyventojai priskiriami vėžiagyviams ir vadinami krevetėmis.

Nuo planktono iki lėkštės

Galbūt jums krevetės — tiktai mėgstamos jūros gėrybės. Tačiau, kol atsiduria lėkštėje, jos nugyvena gan sudėtingą gyvenimą. Kai kurių rūšių krevečių patelės apvaisintus ikrelius laiko priglaudusios prie pilvelio tol, kol šie išsirita, kitos paleidžia į vandenį bręsti patiems.

Iš krevetės kiaušinėlių išsirita vadinamosios zoeos. Dar visai nepanašios į suaugusią krevetę jos pereina kelias lervos vystymosi stadijas. Kurį laiką praleidusios tarp gausybės planktono, zoeos galiausiai apsigyvena vandenyno dugne ir pamažu įgauna krevečių išvaizdą.

Kaip keičiami šarvai

Kaip krevetės auga, jeigu jų kūnas įspraustas į tvirtą šarvą? „Proceso (vadinamo nėrimusi) metu po senąja kieta odele, vadinama kutikule, formuojasi nauja minkšta, — rašoma knygoje A Field Guide to Crustaceans of Australian Waters. — Išsinėręs iš senosios kutikulės, gyvis prisisiurbia vandens, taip priversdamas naująją, elastingą, išsipūsti ir padaryti vietos augančiam organizmui.“ Knygoje Australian Seashores aiškinama: „Iš senojo kiauto krevetė turi išsinerti visa — tai yra ištraukti visas galūnes bei ataugas (o jų gana daug). Vienos — didelės ir tvirtos, kitos — smulkutės ir gležnos. Jas krevetė ištraukia panašiai kaip žmogus pirštus iš pirštinės.“

Kaip stambios vėžiagyvių galūnės, pavyzdžiui, žnyplių raumenys pralenda per siauras kutikulės vietas ties sąnariais? Vienos knygos autorius V.Dž. Deikinas rašo: „Toks ‘triukas’ įmanomas tik todėl, kad šio padaro gyvosios organizmo dalys minkštos ir pralenda net pro siaurus tarpelius. Krevetei neriantis kraujas iš galūnių suteka į kitas kūno vietas, tad galūnes ji ištraukia nesunkiai.“ Naujasis kiautas išlaiko senojo spalvų raštą — ir ne be priežasties.

Spalvos maskuotei arba „reklamai“

Krevetės, gyvenančios tarp aktinijų čiuopiklių, yra beveik permatomos arba turi tos pačios spalvos kiautą, kaip ir pastarieji duobagyviai. Taip užsimaskavusios jos čia jaučiasi saugios ir „užsidirba pragyvenimui“ valydamos ant aktinijų susikaupusias nuosėdas.

Kitos krevetės — sanitarės — yra ryškių spalvų. Dažniausiai gyvena po rifų atbrailomis, o ryškumas, regis, puikiai padeda „reklamuoti“ jų siūlomas paslaugas. Žuvys, turinčios parazitų, sukiojasi šalia tokių krevečių laukdamos savo eilės. Krevetės netrikdomos landžioja net žuvims po burną bei žiaunas. Šios „gydytojos“ išrenka ir suėda bet kokius parazitus bei minta žuvies kūną dengiančiomis gleivėmis.

Kad ir kokios spalvos krevetės būtų ar kokia jų paskirtis gamtoje, aišku viena — šių mažyčių gyvųjų brangakmenių apdaras daug įspūdingesnis už bet kurio senovės riterio.