Stebime pasaulį

Europiečiai vyrai vis labiau rūpinasi išvaizda

„Per pastaruosius penkerius metus laikas, vyrų skiriamas savo išvaizdai, pailgėjo vidutiniškai iki 3,1 valandos per savaitę, o moterys tam sugaišta maždaug 2,5 valandos“, — rašo Londono laikraštis The Daily Telegraph. Apie didėjantį rūpinimąsi išvaizda byloja nuolat auganti tam tikrų gaminių paklausa: odos ir plaukų priežiūros, asmens higienos prekių bei kvapiųjų produktų, ypač skirtų vyrams. Pernai tokių prekių parduota už „[20 milijardų eurų]; tikimasi, kad iki 2008-ųjų jų metinė apyvarta išaugs iki [24 milijardų eurų]“. Vieno vyrų grožio salono vadybininkė pasakė: „Verslas smarkiai plečiasi: veido masažui, manikiūrui bei pedikiūrui klientai reguliariai išleidžia po [300 eurų].“ Be to, laikraštis pažymi, jog „60 procentų kvepalų vyrai perkasi patys, o ne pasirūpina jų draugės ar žmonos“.

 Per daug specialistų

„Šiais laikais mokslo baigimo diplomas darbo negarantuoja“, — tvirtinama Meksiko laikraštyje El Universal. Tyrimas, neseniai atliktas Meksikoje, parodė, jog „nuo 1991-ųjų iki 2000 metų 40 procentų specialistų teko imtis darbo, neturinčio nieko bendra su jų baigtais mokslais“. Tai reiškia, kad maždaug 750000 universiteto absolventų dirba tai, kam nereikia aukštojo išsilavinimo, pavyzdžiui, yra „telefono operatoriai, vairuotojai, iliuzionistai, klounai, padavėjai“. Pranešime pateikti skaičiai, kiek ir kokių specialistų 2006-aisiais Meksikoje bus daugiau nei jų pasirengimą atitinkančių darbo vietų: 131000 administratorių, 100000 finansininkų, 92000 kompiuterių inžinierių, 92000 pradinių klasių mokytojų, 87000 teisininkų.

Automobiliai ir dviračiai Kinijoje

Augant Kinijos ekonomikai, užuot važinėję dviračiais, žmonės renkasi automobilį. Pavyzdžiui, dabar dviračiui pirmumą teikia tik 25 procentai Pekino gyventojų, o vos prieš dešimtmetį tokių buvo 60 procentų. „Vien Pekine, — rašo Kanados laikraštis The Toronto Star, — kasmet padaugėja per 400000 automobilių.“ Todėl jo gatvėse „dabar vidutinis greitis tesiekia 12 kilometrų per valandą“. Žurnalas National Geographic praneša, jog per 2003-iuosius Kinijoje „naujai praturtėję įvairių sričių specialistai nieko nelaukdami įsigijo daugiau kaip du milijonus automobilių — 70 procentų daugiau nei 2002-aisiais“. Toliau rašoma, kad važinėjantieji į darbą labiau pasitiki galingumu transporto priemonės, kuri varoma degalais, o ne minant pedalus. Taigi „Kinija galbūt jau pralenkė Japoniją ir pagal degalų suvartojimą tapo antrąja pasaulyje“. Vis dėlto apytikriai paskaičiuota, jog šalyje dar yra 470 milijonų dviračių.

Kodėl verta skaityti naujagimiams

„Nauda, kurią mažyliams duoda skaitymas, išlieka visam gyvenimui, todėl dabar specialistai pataria: tėvai galėtų pradėti kūdikiui skaityti praėjus vos kelioms valandoms nuo jo gimimo“, — rašo laikraštis The Toronto Star. Kanadoje prieš dvejus metus parengtos pirmosios naujagimių raštingumo programos iniciatorius dr. Ričardas Goldblumas sako: „Viena, ką sužinojome ir pastebėjome, — kūdikiai klausyti skaitymo iš tikrųjų pradeda labai anksti.“ Tyrinėtojai tvirtina, jog knygos, duodamos dar visai mažiems vaikams, padeda plėsti žodyną ir gerinti skaitymo įgūdžius. Pasak laikraščio, „tikslas — ne versti vos pradedančius vaikščioti kūdikius mokytis skaityti, bet atskleisti kalbos kiekybę ir kokybę. Taip mažyliai mokosi žodžių, raidžių bei garsų, o ilgainiui išmoksta ir skaityti“.

Nesaugomos rūšys nyksta

Kaip teigiama Peru laikraštyje El Comercio, pastaraisiais metais gamtosaugininkams pavyko apsaugoti daugiau nei 10 procentų žemės paviršiaus. Pastangos išties pagirtinos, bet vis tiek „manoma, jog didžiulis pavojus išnykti gresia mažiausiai 300 rūšių paukščių, žinduolių, vėžlių ir varliagyvių“, visiškai nesaugomų dabartiniuose draustiniuose. Anot Tarptautinės gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjungos viceprezidento Gustavo Fonsekos, atsakingo už programas ir mokslinį darbą, bėda ta, kad dabartiniai gamtosaugos tikslai galbūt „patrauklūs politiškai“, bet iš tikrųjų daroma nepakankamai. „Ypač turime dėti pastangas išsaugoti vietoves, kur yra daugiausia nykstančių rūšių“, — sako jis. Pabrėžiant dar kitą grėsmę laikraštyje rašoma, jog pasaulyje nelegali prekyba nykstančių rūšių gyvūnais savo mastais nusileidžia tik prekybai narkotikais ir ginklais. Beveik pusė visų rūšių gyvūnų, kuriais prekiaujama tarptautinėje juodojoje rinkoje, yra iš Pietų Amerikos miškų.

Saugokitės pastiprintų gėrimų!

Laikraštis The Australian perspėja, jog šioje šalyje „kasdien išprievartaujama iki penkių žmonių, prieš tai bare, klube arba privačiame vakarėlyje išgėrusių pastiprinto gėrimo“. Gėrimai pastiprinami asmeniui to nežinant: į juos įpilama svaigalų arba narkotikų. Kai kurie tam tikslui vartojami narkotikai yra bespalviai, beskoniai ir bekvapiai. Išgėręs tokio gėrimo žmogus gali netekti orientacijos, būti suparalyžiuotas ar prarasti sąmonę. Pasitaiko net mirčių. Laikraštyje rašoma, kad tyrimas, kurį visoje šalyje atliko Australijos kriminologijos institutas, atskleidė, jog „pagal apskaičiavimus, kasmet pastiprintais gėrimais pasivaišina 4500 žmonių, iš jų 40 procentų patiria seksualinę prievartą“. Kai toks gėrimas nustoja veikęs, žmogus gali net neprisiminti, kas jam nutiko.

Ar ozono skylė užsitrauks?

„Pagaliau freonų atmosferoje ėmė mažėti“, — praneša Australijos Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacijos leidžiamas žurnalas ECOS. Šie chemikalai ardo žemės apsauginį ozono sluoksnį. Daugiau kaip 50 metų — iki 2000-ųjų — jų kiekis viršutiniuose atmosferos sluoksniuose nuolat didėjo. Nuo tada, kaip teigia ECOS, freonų koncentracija „ėmė mažėti maždaug vienu procentu per metus“. Anot pranešimo, tai „teikia vilčių, kad apie šio amžiaus vidurį ozono skylė gali užsitraukti“. Tačiau chemikalai tebedaro savo ardomąjį darbą. Toliau pranešime sakoma: „Nors jų ir mažėja, šiais metais skylė ozono sluoksnyje virš Antarktidos... pasiekė beveik 29 milijonus kvadratinių kilometrų, — plotą, kuris daugiau nei tris kartus didesnis už Australijos.“