Mobilusis telefonas. Draugas ar priešas?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

ANKSČIAU tik per apsirikimą galėjai pavadinti telefoną „mobiliu“. Na nebent buvai tikras stipruolis, kad ryžaisi tampyti masyvias telefono baterijas, arba turėjai telefono aparatą, įmontuotą mašinoje. Anie mobiliųjų telefonų pirmtakai buvo didesni už batų dėžutę ir kainavo tūkstančius dolerių.

Dabar mobiliųjų telefonų priskaičiuojama jau 1,35 milijardo. Kai kuriose šalyse mobiliuoju ryšiu naudojasi didesnioji dalis gyventojų. Patys aparatėliai mažučiai, telpa į delną. Kartais jų siūloma įsigyti nemokamai. * „Šių prietaisų yra bemaž tiek, kiek televizorių ir asmeninių kompiuterių kartu paėmus“, — rašoma Australijos žurnale The Bulletin. Daugiau kaip dvidešimtyje šalių mobilieji telefonai ima persvarą prieš fiksuoto ryšio linijas. Anot vieno pramonės specialisto, mobilusis telefonas — ne vien technikos stebuklas, bet ir „socialinis fenomenas“.

Tad kaip mobilusis telefonas keičia visuomenės įpročius? Draugas jis ar priešas?

Kai kam — didelis pelnas

Didėjanti mobiliųjų telefonų apyvarta komercinėms įmonėms duoda nemažai pelno. Viena kompanija pareiškė, jog „mobiliųjų telefonų rinka yra didžiausia plataus vartojimo elektronikos prekių sfera“. Kitaip tariant, mobiliesiems telefonams šiandien išleidžiama daugiau pinigų negu bet kokiam kitam elektroniniam prietaisui iki šiol.

Štai Australijoje mobilųjį telefoną turi daugiau kaip 15 iš 20 milijonų gyventojų. Per metus viena ryšių bendrovė čia užfiksavo 7,5 milijardo savo klientų skambučių, o tokių bendrovių juk daug. Žiūrint pasauliniu mastu, telekomunikacijos paslaugų teikėjai už mobilųjį ryšį kasmet susižeria milijardus dolerių. Taigi suprantama, kodėl verslo pasauliui mobilusis telefonas — draugas.

Nauja kalba

Tas modernus aparatėlis leidžia perduoti informaciją ne vien žodžiu, bet ir raštu. Užuot skambinę ir kalbėjęsi, vis daugiau klientų, ypač jaunuolių, naudojasi vadinamąja trumposios  žinutės paslauga (angliškai „Short Message Service“, SMS). Vienas kitam siuntinėja nedideles rašytines žinutes, ir tai gan pigiai atsieina. Kadangi telefono klaviatūra maža ir suspaudyti žinutę ne itin patogu, SMS’ų entuziastai įpranta viską trumpinti. Žodžius jiems dažnai atstoja raidžių ir skaičių samplaikos. Nors šnektelti su pašnekovu, rodos, kur kas paprasčiau, kas mėnesį pasaulyje prirašoma apie 30 milijardų žinučių.

Kokios tos žinutės? Vienas britų atliktas tyrimas parodė, jog 42 procentai 18—24 metų amžiaus jaunuolių SMS’ais flirtuoja, 20 procentų šia madinga komunikacijos priemone skiria pasimatymus ir 13 procentų yra siuntę žinučių, kad nutraukia draugystę.

Vieni sociologai būgštauja, kad SMS žinučių darkyta rašyba ir netaisyklinga skyryba kenkia jaunuolių raštingumui. Kiti tvirtina priešingai — jog SMS fenomenas „atgaivina jaunosios kartos norą rašyti“. Laikraščio The Sun-Herald korespondentui vienos Australijos žodynų leidyklos atstovė kalbėjo: „Nedažnai pasitaiko proga sukurti visiškai naują [kalbos] stilių... Kartu paėmus [SMS] žinutes ir internetą, jaunimas išties ėmė daugiau rašyti. O kad pagautų tą stilių, perprastų naujažodžius ir simbolių sistemą, turi būti sumanūs, gebėti aiškiai reikšti mintis.“

Kada telefonas — nebe draugas

Nors mobiliuoju telefonu galima ir verslo reikalus tvarkyti, ir greitai susisiekti su bičiuliais, kai kam telefonas — ne draugas, o tarsi grandinė, kaustanti prie darbo kėdės. Vienos apklausos duomenimis, 80 procentų reklamos agentūrų darbuotojų ir 60 procentų statybininkų jaučiasi įpareigoti visad būti „ryšio zonoje“, nes bet kurią akimirką gali paskambinti darbdavys arba klientas. Tada nesvarbu, kur esi, ką veiki, — tuoj skubi atsiliepti. Anot vieno sociologo, šitaip formuojasi net savotiška kultūra, pakanti bet kokiems „trikdžiams“. Inžinieriai, aišku, irgi nesnaudžia: jau sukūrė mobiliojo ryšio signalams nepralaidžią statybinę medžiagą, skirtą restoranams bei teatrams izoliuoti. (Žiūrėkite rėmelį „Kas patartina mobiliojo telefono savininkui“.)

Dabar, rodos, kur bepasisuksi, visur gali išgirsti skambant telefoną. Kartais jis tik blaško dėmesį, o kartais tampa tikru priešu — kelia grėsmę saugumui. Vienas Kanadoje atliktas tyrimas parodė, jog vairuojant kalbėtis mobiliuoju telefonu pavojinga taip pat, kaip ir vairuoti neblaiviam. Vakarų Australijos universiteto traumatologijos centro profesorius Markas Stivensonas aiškina, kad telefono pokalbis kur kas labiau atitraukia nei pašnekesys su keleiviu. Nors tai pavojinga ir, be to, policija gali nubausti, neseniai per vieną Australijos vairuotojų apklausą išaiškėjo, kad SMS žinutes siunčia kas penktas ir be „laisvų rankų“ įrangos telefonu prie vairo kalbasi kas trečias.

Jei nesilaikoma nurodymų, mobilusis telefonas kelia pavojų net ir orlaivių saugumui. Naujesniuose  lėktuvuose, tiesa, elektros instaliacija yra ekranuota — apsaugota nuo mobiliojo ryšio signalų, tačiau dar skraido ir senesnių, kuriuos tie signalai gali išvesti iš rikiuotės. Štai žurnale New Scientist rašoma: „Britanijos civilinės aviacijos administracija [CAA] dviejuose orlaiviuose atlikusi eksperimentą įsitikino, jog mobiliųjų telefonų spinduliuotė trikdo elektroninę skrydžio valdymo įrangą.“ CAA atstovas aiškino, kaip atsiranda grėsmė: „Juo toliau nuo bazinės stoties, juo stipresnes bangas mobilusis telefonas skleidžia. Taigi lėktuvui kylant mobiliojo ryšio signalas stiprėja ir trukdžių lygmuo kritiniu skrydžio momentu būna pats didžiausias.“ Australijoje atliktas tyrimas parodė, jog dėl asmeninių elektroninių prietaisų, įskaitant mobiliuosius telefonus, komercinių skrydžių metu ne sykį yra buvę nesklandumų, mat ne visi keleiviai paiso perspėjimų tuos prietaisus išjungti.

Mobilieji telefonai ir vėžys

Vis dar aiškinamasi, ar mobiliųjų telefonų ir bazinių stočių radijo bangų dažnis nesukelia vėžio. Telefonais naudojasi šimtai milijonų žmonių, tad jeigu bent koks procentas dėl to imtų sirgti, pavojus visuomenės sveikatai būtų išties rimtas. Norint nustatyti mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikį organizmo audiniams, jau atlikta daugybė mokslinių tyrimų. Kokie rezultatai?

Nepriklausoma ekspertų grupė, tyrusi, kaip mobilieji telefonai veikia sveikatą, savo ataskaitoje teigia: „Ekspertų grupė įsitikinusi, jog visuomenei nerimauti dėl mobiliųjų telefonų kol kas nėra pagrindo.“ Panašiai rašo ir žurnalas New Scientist: „Nors pastaraisiais metais pripasakota baisių istorijų, iki šiol surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad mobiliojo ryšio bangų dažnis sveikatai nekenkia. Jei kokie tyrimai ir parodė kitaip, sunku juos atkartoti.“

Kadangi žmonės nėra visiškai įsitikinę, ar mobilusis telefonas nekenksmingas, milijonus dolerių skiria tolesniems tyrimams. Kol bus rasta kokių nors tvirtų įrodymų, nepriklausoma ekspertų grupė rekomenduoja: „[Mobiliuoju] telefonu kalbėkitės kuo trumpiau. Naudokitės verčiau tokiu aparatu, kurio specifinė sugerties sparta (SAR) mažo koeficiento, taip pat ‘laisvų rankų’ įranga bei kitomis priemonėmis, mažinančiomis SAR.“ Ekspertų grupė, be to, rekomenduoja „neduoti vaikui iki šešiolikos metų naudotis telefonu“, nes tokiame amžiuje nervų sistema dar tik formuojasi, ir vaikas yra „greičiau pažeidžiamas bet kokių neišaiškintų veiksnių“.

Diskusijos dėl mobiliojo telefono žalingumo netyla, bet šis aparatėlis jau smarkiai paveikė ekonomiką ir net spėjo pakeisti visuomenės įpročius. Kaip ir jo elektroniniai pusbroliai — televizorius bei asmeninis kompiuteris, jis gali būti ir paslaugiu vergu, ir reikliu šeimininku. Kuo tad jį laikysite — draugu ar priešu? Reikalas patikėtas į jūsų rankas!

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 19 puslapyje]

KAS PATARTINA MOBILIOJO TELEFONO SAVININKUI

1. Viešoje vietoje kalbėkite tyliau. Telefonas labai gerai gaudo balsą, o šalia esantys žmonės vargu ar nori klausytis jūsų pašnekesio.

2. Religinėse sueigose, restorane, kino teatre, per posėdį ar kokį renginį savo telefoną išjunkite arba nustatykite begarsį vibracinį skambutį.

3. Vairuodamas nekalbėkite telefonu be „laisvų rankų“ įrangos.

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kas mėnesį pasaulyje prirašoma apie 30 milijardų SMS žinučių

[Iliustracija 20 puslapyje]

Vairuojant kalbėtis mobiliuoju telefonu taip pavojinga, kaip ir vairuoti neblaiviam