Stebime pasaulį

Šiuolaikinės technologijos atpratina nuo bendravimo

„Darydamiesi vis labiau priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų, daugelis britų ima baidytis betarpiško pašnekesio“, — rašoma Londono laikraštyje The Times. Bendrovei British Gas apklausus 1000 suaugusių asmenų paaiškėjo, kad vidutinis britas kasdien beveik keturias valandas „naudojasi ryšio priemonėmis, kurios buvo sukurtos žmonių laikui taupyti“. Pasak pranešimo, „kiekvienas vidutiniškai 88 minutes per dieną kalba fiksuotojo ryšio telefonu, 62 minutes — mobiliuoju, 53 minutes praleidžia prie elektroninio pašto ir 22 minutes rašo SMS žinutes“. Apklausa parodė, jog dėl to nukenčia bendravimo įgūdžiai, tokie kaip mokėjimas kalbėtis akis į akį. Daugelis apklaustųjų sakė verčiau rašantys SMS žinutes todėl, kad „išvengtų bendravimo formalumų arba visiškai išsisuktų nuo pokalbio“.

 Brangiai kainuojantis įprotis

Kaip teigia Suomijos Profesinės sveikatos instituto profesorius Kari Reijula, rūkymas brangiai atsieina ne tik patiems dūmo mėgėjams, bet ir jų darbdaviams bei nerūkantiems. Vien rūkymo pertraukėlėse sugaištamas darbo laikas „šalies ekonomikai kasmet padaro nuostolių už beveik 16,6 milijono eurų“, — pranešama Suomijos nacionalinio radijo ir televizijos tinklalapyje. Paskaičiuota, kad „pakelį cigarečių kasdien sutraukiantis darbuotojas per metus praleidžia vidutiniškai 17 darbo dienų“. Nuostolius dar padidina nedarbingumo lapeliai. Profesorius Reijula toliau sako: „Remiantis tyrimais, rūkoriai taip pat dažniau sukelia nelaimingus atsitikimus darbe.“ Pranešime dar teigiama, jog dėl rūkymo padidėja valymo išlaidos bei daugiau suvartojama elektros energijos — mat „ventiliacija turi veikti visu pajėgumu“. Blogiausia, kad „nuo ligų, kurios siejamos su pasyviu rūkymu darbe ar kitur, kasmet miršta 250 tabako nevartojančių suomių“.

Lengvai gaunami narkotikai

Lenkijoje kvaišalų gauti paprasčiau nei alaus, — skelbia žurnalas Wprost. „Jų galima nusipirkti kiekvienoje diskotekoje, klubuose, baruose, bendrabučiuose, aukštosiose, vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose.“ O didesniuose miestuose vadinamųjų lengvų narkotikų „galima užsisakyti telefonu. Jie pristatomi greičiau nei pica“, — rašoma leidinyje. Kvaišalų „bent sykį“ yra pabandę daugiau nei pusė šalies paauglių — vilioja žema kaina, didelė pasiūla ir paplitusi nuomonė, esą „sintetiniai narkotikai nekenkia“. Kaip teigia jaunimo reabilitacijos centro vadovė Katažyna Pulavska-Popielaž, ilgalaikis svaiginimasis vienu iš tokių preparatų — vadinamuoju „spidu“ (metamfetaminu) — veda prie „savižudybių, širdies priepuolių, psichozių bei visiško išsekimo“.

Sugrįžta lotyniškos mišios

Vokietijoje „labai populiarėja lotyniškos pamaldos“, — rašoma žurnale Focus. Kunigai „Frankfurte, Diuseldorfe, Miunsteryje ir kituose miestuose įsitikino, kad pritraukti žmonių į tuštėjančias bažnyčias padeda lotynų kalba“, — sakoma leidinyje. Pavyzdžiui, vienoje Miuncheno bažnyčioje lotyniškos mišios dabar laikomos jau ne du sykius per mėnesį, o dukart per savaitę ir dar švenčių dienomis.

Karų šimtmetis

„Dvidešimtasis amžius — iš dalies dėl genocido — buvo pats kruviniausias istorijoje“, — rašoma laikraštyje Buenos Aires Herald. Genocidu vadinamas kokios nors nacionalinės, rasinės, politinės ar etninės grupės planingas naikinimas. Manoma, kad XX amžiuje vienokiu ar kitokiu pagrindu išnaikinta daugiau nei 41 milijonas žmonių. Nesenas pavyzdys — 1994 metais Ruandoje vykdytas genocidas, kurio aukų skaičius — apie 800000. Dauguma žudikų buvo „neapykantos propagandos apakinti civiliai“. Tyrinėtojai teigia, kad per 100 dienų laikotarpį buvo užmušama vidutiniškai po 8000 žmonių kasdien. Tai reiškia, kad žudynės vyko „penkis kartus intensyviau nei nacių dujų kamerose per Antrąjį pasaulinį karą“, — palygina laikraštis.

Kaip medžioja aligatoriai

Merilando universiteto doktorantė atrado iki šiol specialistams į akis nekritusį dalyką — aligatorius ant snukio turi slėgio receptorių, kuriais pajunta vandenyje judantį grobį. Kaip žinia, aligatorių bei krokodilų nasrai nusėti mažyčiais gumburiukais. Biologė Dafni Sors nustatė, kad šie odos nelygumai yra miniatiūriniai slėgio jutikliai, reaguojantys net į visai nežymų vandens paviršiaus sujudinimą. „Krokodilai ir jų giminaičiai laimikio tyko nakčia, pusiau panirę. Jie laukia, kol auka sukrutins vandens paviršių. Nasrus laiko kiek iškišę iš vandens, — aiškina Sors. — Kai plėšrūnai alkani, jie iš karto puola kiekvieną bangeles sukėlusį objektą.“ Šie kupoliški slėgio receptoriai tokie jautrūs, jog net į telkinį nukritęs vandens lašas nelieka nepastebėtas.

Gyvosios šiukšlinės

Kaip parodė tarptautinis tyrimas apie šiukšlinimo poveikį jūriniams gyvūnams, Šiaurės jūroje gyvenantys šiauriniai audrapaukščiai pilve nešiojasi vidutiniškai po 30 plastikinių daiktų. Tai „dvigubai daugiau, nei būdavo randama šiauriniuose audrapaukščiuose devintojo dešimtmečio pradžioje“, — rašoma Londono laikraštyje The Guardian. Ši rūšis tyrimams pasirinkta todėl, kad „lesa beveik viską iš eilės ir neatryja nieko, kas patenka į skrandį“. Negyvų paukščių pilvuose rastos plastikinės atliekos labai įvairios: žaislai, įrankiai, virvutės, puodeliai, čiužinių skiautės, buteliukai, žiebtuvėliai. Škotijos aplinkosaugos organizacijos Friends of the Earth tyrimų vadovas dr. Denas Barlou sako: „Dabar žinome, kad Škotijos pakrančių gyvūnai virsta gyvomis šiukšlinėmis.“ Tyrimo ataskaitoje priduriama, jog „iš 300 jūrinių paukščių rūšių daugiau nei šimto rūšių paukščiai netyčiomis praryja plastikinių atliekų“.

Gestų kalba internete

Ilgus metus kurtieji su draugais bendraudavo naudodamiesi teletaipais, vėliau juos keitė elektroninis paštas. Dabar sparčiai plinta internetinės vaizdo kameros, tad kurtieji gali kalbėtis gestais per internetą. Vis dėlto „tokių kamerų matymo kampas nedidelis, o vaizdas — dvimatis, todėl neįmanoma pasinaudoti visomis raiškos galimybėmis, panašiai kaip telefoninis ryšys neperteikia kilstelėto antakio arba šypsenėlės“, — rašoma Kanados laikraštyje National Post. Bendravimą gestų kalba kartais apsunkina ir lėtas interneto ryšys bei kitos techninės kliūtys. Kokių išeičių randa kurtieji? Gestus rodo lėtai, pakartodami, išmoksta „judesiais ir kūno padėtimi kompensuoti ribotas vaizdo perdavimo galimybes“, — pasakojama laikraštyje. Jie net rado būdą, kaip pabrėžti svarbias mintis, — prikiša rankas arčiau kameros, kad atrodytų didesnės.