Stresas. Jo priežastys ir pasekmės

KAS yra stresas? Vieno specialisto nuomone, stresą galima apibrėžti kaip „fizinį, cheminį arba emocinį poveikį organizmui, sukeliantį fiziologinę arba psichinę įtampą“. Ar tai reiškia, kad jis visada žalingas? Ne. Dr. Melisa Stėpler aiškina, jog „atliekant kokį nors darbą ar užduotį nedidelis stresas dažniausiai priverčia pasitempti ir sužadina aktyvumą“.

O kada stresas veikia neigiamai? Stėpler sako: „Žalingas poveikis pasireiškia tik tuomet, kai stresas didelis ir asmuo nesugeba jo įveikti.“ Aptarkime, kokios pagrindinės jo priežastys.

Pragyvenimo rūpesčiai

Karalius Saliamonas sakė: „Žmogui nieko nėra geresnio, kaip valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu.“ (Mokytojo 2:24) Tačiau daugelis žmonių darbovietėje nuolat patiria stresą.

Europos darbo apsaugos ir darbuotojų sveikatos agentūros ataskaitoje teigiama, jog dažniausiai įtampa darbe kyla dėl nepakankamo darbuotojų ir vadovų bendravimo, mat pastarieji pavaldiniams svarbius sprendimus neretai priima neklausę jų nuomonės, taip pat dėl nesutarimų su bendradarbiais, saugumo stokos, per mažo atlyginimo ir kitų dalykų. Kad ir kokios būtų priežastys, per rūpesčius darbe tėvai kartais nebepajėgia deramo dėmesio skirti šeimai. O ir pačioje šeimoje būna nemažų sunkumų. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose per vienerius metus apie 50 milijonų žmonių teko prižiūrėti sergantį ar pagyvenusį šeimos narį. Didžiulė įtampa namuose gali tvyroti ir dėl sunkaus pragyvenimo. Kai Ritos vyras Leandras pateko  į automobilio avariją ir liko prikaustytas prie invalido vežimėlio, du vaikus auginančiai moteriai prasidėjo rūpesčiai dėl lėšų stygiaus. Ji prisipažįsta: „Finansiniai sunkumai kelia įtampą. Kai trūksta pinigų būtiniausioms išlaidoms, jautiesi prislėgta.“

Ką patiria vienišos motinos

Šeimos išlaikymo našta slegia ir vienišas motinas. Anksti keltis, paruošti pusryčius, aprengti vaikus, nuvežti juos į mokyklą, suspėti laiku į darbą ir tinkamai jį atlikti — krūvis, kuris išsekina fiziškai ir emociškai. Su darbo diena motinos rūpesčiai toli gražu nesibaigia — paskui ji skuba pasiimti vaikus iš mokyklos, patiekti pietus, apsiruošti namuose. Marija, viena auginanti keturias paaugles dukras, savo gyvenimą palygina su greitpuodžiu. Ji sako: „Kartais įtampa darosi tokia didelė, kad, regis, neatlaikysiu.“

Stresas ir vaikai

Sociologas Ronaldas L. Piceris teigia: „Daugelis jaunuolių patiria didžiulį stresą.“ Jie turi ištverti fizinius bei emocinius pokyčius, susijusius su lytiniu brendimu. O kur dar įtampa mokykloje! Kaip rašoma knygoje Childstress!, įprasta moksleivio diena —  „tai nesibaigiantys sunkumai ir stresai, kuriuos sukelia mokslai, sporto užsiėmimai, santykiai su bendraamžiais ir mokytojais“.

Kai kuriose vietose nerimą dar sustiprina mokykloje patiriamas smurtas, jau nekalbant apie teroro išpuolių bei kitokių nelaimių baimę, kurią jaučia daugelis jaunuolių. „Jei tėvai nuolat kalba apie tai, koks dabar baisus pasaulis, — rašo viena paauglė, — pradedame bijoti.“

Atrama vaikams turėtų būti tėvai. Deja, kaip teigia Piceris, „dažnai vaikų ir paauglių problemas, kurias šie bando atvirai išsakyti, tėvai sumenkina, neigia arba tiesiog ignoruoja“. Kartais sutuoktiniai nesugeba atsiliepti į vaikų poreikius dėl tarpusavio nesutarimų. „Kiek tik atsimenu, jie visada vaidijosi“, — apie savo tėvus, kurie galiausiai išsiskyrė, sako Titas. Kaip rašoma knygoje Childstress!, „emociškai traumuoja ne vien muštynės ir kivirčai. Vaikus slegia ir saldžiais žodžiais slepiamas apmaudas“.

Streso poveikis

Esate jaunas ar senas, turite sunkumų darbe ar mokykloje, nuolatinė įtampa gali labai pakenkti jūsų sveikatai. Vienas gydytojas savo straipsnyje aiškina: „Į stresą organizmas reaguoja panašiai kaip besirengiantis pakilti nuo žemės lėktuvas.“ Ima dažniau plakti širdis, staigiai pakyla kraujospūdis. Kraujyje padaugėja cukraus. Išsiskiria hormonų. „Jei įtampa nuolatinė, — tęsia tas pats autorius, — kūno organai (smegenys, širdis, plaučiai, kraujagyslės bei raumenys) yra be paliovos pernelyg arba per mažai stimuliuojami. Todėl su laiku gali įvykti fizinių arba psichologinių pokyčių.“ Sąrašas ligų, kurias bent jau iš dalies, kaip manoma, sukelia stresas, gana ilgas. Paminėsime tik kai kurias: širdies ligos, insultas, imuninės sistemos sutrikimai, vėžys, raumenų ir kaulų ligos, cukraligė.

Didelį susirūpinimą kelia žalingi būdai, kuriais daugelis — ypač jaunimas — bando įveikti stresą. Dr. Beti Jangs sielojasi: „Liūdniausia, kad norėdami nuvyti nerimą paaugliai griebiasi svaigalų, narkotikų, praleidinėja pamokas, daro nusikaltimus, paleistuvauja, įžūliai elgiasi, smurtauja ir palieka namus — visa tai veda prie dar didesnių bėdų už tas, nuo kurių stengėsi pabėgti.“

Stresas — šiuolaikinio gyvenimo realija, todėl visiškai jo išvengti neįmanoma. Bet, kaip matysime kitame straipsnyje, galime daug ką daryti, kad jį įveiktume.

[Anotacija 6 puslapyje]

„Kartais įtampa darosi tokia didelė, kad, regis, neatlaikysiu“

[Iliustracija 5 puslapyje]

Daugumos vienišų motinų gyvenimas kupinas stresų

[Iliustracija 6 puslapyje]

Mokykloje jaunuoliai galbūt patiria pernelyg didelę įtampą