DNR — „evoliucijos liekana“?

DAUGELIS biologų, genetikų ir panašių mokslo šakų atstovų savo sritį tyrinėja evoliucijos teorijos požiūriu, todėl neišvengia klaidingų išvadų. Štai pirmieji darvinistai kai kuriuos žmogaus organus, pavyzdžiui, apendiksą, hipofizę bei tonziles, laikė rudimentiniais. Pasak jų, tai evoliucijos liekanos, nes, atrodo, žmogui visai nereikalingi. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kokie jie svarbūs. Taigi evoliucijos teorijos šalininkams savo požiūrį teko keisti.

Panašių atradimų neseniai padaryta ir genetikos srityje. Buvo manoma, kad maždaug 98 procentai žmogaus bei kitų organizmų DNR molekulių neatlieka jokių funkcijų. Todėl daugelis evoliucijos teoriją palaikančių mokslininkų padarė išvadą, jog DNR — irgi „evoliucijos liekana“. Toks požiūris greitai įsitvirtino.

Tačiau ir šįkart darvinizmo hipotezė pasirodė klaidinga. Pastaraisiais metais mokslininkai ištyrė, kad liekana laikoma DNR labai reikšminga organizmui, nes padeda susidaryti tam tikroms gyvybiškai svarbioms RNR (ribonukleorūgšties) molekulėms. Molekulinės biologijos mokslų instituto prie Kvinslando universiteto (Australija) direktorius Džonas S. Matikas mano, jog skubotai priimta minėtoji hipotezė yra „klasikinis pavyzdys, kaip įsitvėrus kokio įsitikinimo faktai nagrinėjami neobjektyviai — šiuo atveju net ketvirtį amžiaus“. Pasak jo, šitą klaidą „tikriausiai prisiminsime kaip vieną didžiausių molekulinės biologijos istorijoje“.

Tad ar ne daug protingiau manyti, jog DNR molekulei pradžią davė išmintingas Kūrėjas? Tokį požiūrį turintys žmonės suvokia, kad kartais tik ilgainiui išaiškėja stulbinančių Dievo darbų ypatybės. Ir šie atradimai ne tik nenuvilia, bet kelia dar didesnį susižavėjimą Kūrėju. (Patarlių 1:7; Mokytojo 3:11)

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 21 puslapyje]

DNR: nuotrauka: www.comstock.com; mokslininkė: Agricultural Research Service, USDA