Ar galite šypsotis krokodilui?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO INDIJOJE

KAIP atsakytumėte į šį klausimą? Muzikinės pjesės vaikams „Piteris Penas“ personažas kapitonas Kablys aiškina, kodėl „niekada nereikia šypsotis krokodilui“. Anot jo, tas padaras „tik ir galvoja, kaip jus praryti“!

Nors kai kurie iš daugybės šitų gyvūnų rūšių tikrai puola žmones, „tai atsitinka taip retai, ... kad apskritai laikyti krokodilus žmogėdromis negalima“ (Encyclopædia Britannica). Vieniems šie ropliai atstumiantys ir bauginantys, kiti jais žavisi. Susipažinkime iš arčiau su trijų rūšių Indijos krokodilais: sūriųjų vandenų gyventoju briaunagalviu krokodilu, pelkiniu krokodilu ir gavialu.

Briaunagalvis krokodilas

Sūriųjų vandenų, arba estuarijų, briaunagalviai krokodilai — didžiausi ropliai. Užauga iki 7 ar daugiau metrų ilgio ir sveria apie toną. Gyvena tik sūriame vandenyje: upių estuarijose, jūrose bei pajūrio juostos mangrovių sąžalynuose nuo Indijos į rytus iki Fidžio. Yra mėsėdžiai, todėl maitinasi žiurkėmis, varlėmis, žuvimis, gyvatėmis, krabais, vėžliais, elniais. Ėda mažai — suaugusiam patinui per parą pakanka vos 500—700 gramų maisto. Dėl nejudrios gyvensenos (paprastai šildosi saulėje arba plūduriuoja vandenyje) ir puikios virškinimo sistemos energijos jiems reikia nedaug. Retkarčiais neatsargų žmogų briaunagalvis gali ir užpulti. Šie gyvūnai plaukioja į šalis judindami uodegą vandens paviršiuje, kad matyti tik šnervės ir akys, o ropoja trumpomis kojytėmis. Norėdami sučiupti auką jie gali pašokti į viršų, be to, žinoma, kad vydamiesi grobį kartais bėga gana greit. Jie, kaip ir kiti krokodilai, turi puikią uoslę, regėjimą bei klausą. Atėjus metui poruotis patinas nuožmiai gina savo teritoriją, o vėliau patelė ne mažiau aršiai saugo kiaušinius.

Rūpestingos motinos

Patelė lizdą ruošia prie vandens. Paprastai tai būna krūva pūvančių augalų ir dumblo. Paskui ten sudeda kokį 100 kiaušinių tvirtu lukštu, juos uždengia ir sergsti nuo plėšrūnų. Lizdą drėkina vandeniu, kad augalai, kuriais uždengti kiaušiniai, greičiau pūtų ir išskirtų krokodiliukams išsiristi reikalingą šilumą.

 Tuo metu vyksta kai kas nepaprastai įdomaus. Mat kiekviename kiaušinyje bręstančio jauniklio lytis priklauso nuo temperatūros. Tik įsivaizduokite: jeigu lizde laikosi 28°C—31°C temperatūra, maždaug per 100 dienų išsirita patelės, jei 32,5°C, per 64 dienas — patinėliai. Esant 32,5°C—33°C temperatūrai gali išsiristi tiek vienos, tiek kitos lyties jaunikliai. Lizde, kurio vienas šonas prie pat vandens, kitas atgręžtas į kaitrią saulę, iš šiltosios pusės išsirita patinėliai, iš vėsesnės — patelės.

Išgirdusi mažylius čirpsint, motina nudengia lizdą ir pramuša kiaušinius, jeigu jaunikliai specialiu dantimi dar nėra to padarę. Paskui savo dideliais nasrais labai atsargiai paima mažylius, įsideda į kapšą po liežuviu ir neša prie vandens. Krokodiliukai savarankiški nuo pat gimimo, todėl nedelsdami ima ieškoti maisto: vabzdžių, varlių, žuvelių. Tačiau kai kurios rūpestingos motinos su jaunikliais išbūna kelis mėnesius. Jos balose užima teritoriją, kurioje krokodiliukus saugo bei rūpintis jais padeda ir tėvas.

Pelkinis krokodilas ir ilganosis gavialas

Pelkinis krokodilas ir gavialas gyvena tik Indijos pusiasalyje. Jo gėlavandeniuose liūnuose, ežeruose bei upėse besiveisiantis maždaug 4 metrų ilgio pelkinis krokodilas yra daug mažesnis už briaunagalvį. Galingomis žiaunomis jis gaudo smulkius gyvūnėlius, juos paskandina ir sukdamas aplinkui nuplėšia ėdamas kūno dalis.

O kaip pelkiniai krokodilai susiranda patelę? Jos ieškodamas patinas taško nasrais vandenį bei niurna. Vėliau jis kartu su patele saugos lizdą, padės iš kiaušinių išsiristi jaunikliams ir kurį laiką juos prižiūrės.

Gavialas — retas gyvūnas, panašus į krokodilą, tačiau daugeliu atžvilgių labai savitas. Jį lengva atpažinti iš ilgų, siaurų nasrų, tobulai pritaikytų gaudyti žuvį, kuria daugiausiai ir maitinasi. Nors dydžiu gavialas prilygsta briaunagalviui, žmonių nepuola. Turėdamas glotnų, aptakų kūną vikriai nardo sraunių Šiaurės Indijos upių gelmėje. Atėjus dauginimosi metui ant gavialo snukio galiuko užauga gumbas. Jis sustiprina patinėlio skleidžiamus garsus. Tuomet įprastas šnypštimas virsta stipriu gaudimu ir patraukia pateles.

Krokodilai ir ekosistema

Kiek krokodilai svarbūs mūsų aplinkai? Jie yra maitėdos, taigi, sudorodami pastipusias žuvis bei kitokią dvėseną, apvalo  upes, ežerus ir pakrančių ruožą. Dėl to vanduo išlieka švarus. Būdami plėšrūnai, jie puola silpnus, sužeistus bei ligotus gyvūnus. Krokodilai ėda žuvis, pavyzdžiui, grobuonis šamus, kurie minta tilapijomis bei karpiais, daugiausiai žvejojamais komerciniais tikslais.

Kova už būvį — ne krokodilo ašaros

Ar teko girdėti, jog kas nors verkia krokodilo ašaromis? Taip sakoma apie netikras ašaras bei liūdesį. Iš tikrųjų krokodilas ašarodamas atsikrato organizme susikaupusių druskų pertekliaus. Tačiau praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje galbūt reikėjo visai nuoširdžiai verkti dėl pačių krokodilų. Tuomet Indijoje jų bebuvo vos keli tūkstančiai — apie 10 procentų, palyginus su tuo, kiek anksčiau. Kodėl? Žmonės, vis labiau braudamiesi į krokodilų arealą, šiuos gyvūnus naikino dėl jų galimos grėsmės silpniems naminiams gyvuliams. Daugelis pamėgo skanią krokodilų mėsą ir kiaušinius. Iš muskusą išskiriančių krokodilų liaukų gaminami kvepalai. Be to, krokodilų sumažėjo dėl dambų statybos ir vandens užterštumo. Tačiau galbūt labiausiai prie išnykimo ribos jie priartėjo dėl paklausios krokodilo odos. Apavas, rankinės, lagaminai, diržai ir kiti šios odos dirbiniai yra gražūs, patvarūs ir labai geidžiami. Vis dėlto apsaugos priemonės pasirodė labai veiksmingos. (Skaitykite rėmelį apačioje.)

Neužmirškite šypsotis!

Ką manote dabar, kai apie kai kuriuos krokodilų šeimos narius sužinojote daugiau? Tikimės, kad, užuot vertinę juos neigiamai, pakeitėte požiūrį. Visame pasaulyje daugybė gyvūnų mylėtojų laukia to laiko, kai nereikės bijoti net didžiulio briaunagalvio krokodilo. Kai roplių Kūrėjas atnaujins žemę, galėsime šypsotis kiekvienam krokodilui. (Izaijo 11:8, 9)

[Rėmelis/iliustracija 13 puslapyje]

Madraso krokodilų genų bankas ir veisykla

Kai atlikus tyrimą paaiškėjo, jog kai kuriose Azijos srityse natūralioje aplinkoje krokodilų belikę labai mažai, 1972 metais šiuos gyvūnus buvo pradėta veisti Madraso gyvačių draustinyje. Madraso krokodilų genų bankas yra seniausias ir didžiausias iš daugiau kaip 30 roplių centrų Indijoje. 1976-aisiais jį įkūrė herpetologas Romulas Vitakeris. Čia, Koromandelio Kranto 3,5 hektaro plote, auga 150 rūšių medžiai, kurie privilioja gražių paukščių bei vabzdžių.

Nelaisvėje veisiami krokodilai ir gavialai paleidžiami į pelkes ir upes arba išvežami į kitus veisimo bei tyrimo centrus. Bankas turi augyklą. Čia vienu metu vandens telkiniuose auginama iki 2500 krokodiliukų. Jie maitinami smulkinta žuvimi, kurios kasdien tiekia vietos žvejai. Kad žuvies arba dar nesustiprėjusių ropliukų negaudytų plėšrūs paukščiai, telkiniai iš viršaus apsaugoti tinklais. Paūgėję mažyliai perkeliami į didesnius telkinius. Ten maždaug iki trejų metų maitinami jau nesmulkintomis žuvimis ir užauga iki 1,25—1,5 metro. Tada žuvis pakeičiama jautienos atliekomis, kurių tiekia vienas didelis mėsos kombinatas. Iš pradžių buvo veisiami tik 3 vietinių rūšių krokodilai, bet dabar apgyvendinta dar 7. Ilgainiui planuojama veisti visų pasaulyje žinomų rūšių krokodilus. Diskutuojama ir apie tų roplių auginimą prekybai oda bei mėsa, kuri, kaip Atsibuskite! bendradarbiui sakė Vitakeris, skani ir turi nedaug cholesterolio. Sėkmingai veisiant šiuos didžiulius, ant išnykimo ribos buvusius gyvūnus pasiekta tiek, kad dabar jų atsirado kone perteklius. Madraso krokodilų genų bankas traukia turistus. Be to, čia siekiama paneigti klaidingą nuomonę apie krokodilus ir pagerinti šių gyvūnų įvaizdį žmonių akyse.

[Šaltinio nuoroda]

Romulus Whitaker, Madras Crocodile Bank

[Iliustracija 11 puslapyje]

Briaunagalvis krokodilas

[Iliustracija 12 puslapyje]

Briaunagalvio patelė su jaunikliu nasruose

[Šaltinio nuoroda]

© Adam Britton, http://crocodilian.com

[Iliustracija 12 puslapyje]

Pelkinis krokodilas

[Šaltinio nuoroda]

© E. Hanumantha Rao/Photo Researchers, Inc.

[Iliustracija 12 puslapyje]

Ilganosis gavialas