Energija. Kodėl be jos neišsiverstume?

MAŽASIS Maikas pasaulį išvydo 2003-iųjų rugpjūtį. Jo mamą į gimdymo namus kuo skubiausiai atvežė benzinu varomas automobilis. Apšvietimą ligoninei teikė šiluminė elektrinė, kurui naudojanti anglis. Palatoje, kurioje Maikas įkvėpė pirmąjį oro gurkšnį, šilumą palaikė gamtinėmis dujomis kūrenama centrinio šildymo sistema. Jei bent vieno šių įprastų energijos šaltinių darbas būtų sutrikęs, kūdikio gyvybė būtų atsidūrusi pavojuje.

Maiką pasitikusi šiuolaikinė civilizacija yra gyvybiškai priklausoma nuo įvairių energijos rūšių. Be iškastinio kuro neapsieiname nė dienos — jis veža mus į darbą, verda maistą, teikia šviesą, šildo arba vėsina namus. Kaip teigia Pasaulio išteklių institutas, iškastinis kuras „globaliniu mastu patenkina apie 90 procentų komercinės energijos paklausos“. Instituto 2000-ųjų ataskaitoje sakoma: „Didžiausia dalis pasaulyje suvartojamos energijos, 40 procentų, gaunama iš naftos, 26 — iš anglių ir apie 24 — iš gamtinių dujų.“ *

Pasak žurnalo Bioscience, „kiekvienas amerikietis transportui, šildymui, vėsinimui ir visiems kitiems tikslams per metus suvartoja vidutiniškai 93000 kilovatvalandžių [energijos]. Tai atitinka 8000 litrų naftos“. Australijoje, Kinijoje, Lenkijoje ir Pietų Afrikoje daugiau nei 75 procentus elektros energijos pagamina generatoriai, varomi deginamų anglių išskiriama šiluma. Indijoje šiluminės jėgainės, kurui naudojančios anglis, pagamina 60 procentų elektros energijos, o Jungtinėse Valstijose ir Vokietijoje — daugiau nei pusę.

„Nedaug kas susimąsto, kad be naftos dabar būtų labai sunku išmaitinti pasaulį, — straipsnyje „Gyvenimas po naftos“ sako žurnalistas Džeremajus Kridonas. — Naftos produktų ir gamtinių dujų reikia kiekvienoje šiuolaikinės žemdirbystės srityje: nuo trąšų gaminimo iki derliaus transportavimo“ (žurnalas Utne Reader). Tačiau kiek patikimi energijos šaltiniai, nuo kurių priklausoma dabartinė visuomenė? Ar yra švaresnių pakaitų?

[Išnaša]