Kodėl reikia naujų energijos šaltinių?

„Jeigu manome, kad jau šiandien turime problemų dėl naftos, palaukime dar 20 metų. Štai tada bus tikras košmaras“ (Džeremis Rifkinas, Ekonomikos krypčių fondas, Vašingtonas [Kolumbijos apygarda], 2003-iųjų rugpjūtis).

PRAĖJUS dvidešimčiai metų, kai mažasis Maikas jau galės vairuoti automobilį, pasaulyje energijos „turėtų būti vartojama 58 procentais daugiau nei dabar“, — teigiama JAV vyriausybės ataskaitoje „Tarptautinės energetikos perspektyvos 2003“ (IEO2003). Žurnalas New Scientist prognozuojamąjį augimą pavadino „visų laikų didžiausiu energijos paklausos šuoliu“. Ar įprastiniai energijos šaltiniai pajėgs saugiai patenkinti tokį poreikį? Apsvarstykime kai kuriuos iškalbingus faktus.

AKMENS ANGLYS:

▪ Akmens anglys — pati gausiausia iškastinio kuro rūšis. Jų atsargų turėtų pakakti dar tūkstančiui metų. Pasaulyje šiluminės elektrinės, kurui naudojančios anglis, pagamina beveik 40 procentų elektros energijos. Didžiausia šio kuro eksportuotoja yra Australija. Ji patenkina beveik trečdalį pasaulinės anglių paklausos.

Tačiau neseniai išplatintame Pasaulio stebėjimo instituto pranešime spaudai sakoma: „Akmens anglys degdamos išskiria anglį intensyviau negu kitos iškastinio kuro rūšys: energijos vienetui pagaminti reikalingas anglių kiekis šio elemento išskiria 29 procentais daugiau nei nafta ir 80 procentų daugiau nei gamtinės dujos. Šitai kuro rūšiai pasauliniu mastu tenka 43 procentai anglies emisijos į aplinką — apie 2,7 milijardo tonų kasmet.“ Anglių deginimas daro žalą gamtai, o kaip su žmonių sveikata? Pavyzdžiui, neseniai Jungtinių Tautų ataskaitoje „Pasaulinės aplinkos perspektyvos“ buvo pateiktas toks faktas: „Vienuolikoje Kinijos didmiesčių dūmai ir smulkūs anglių degimo produktai kasmet sukelia daugiau nei 50000 ankstyvų mirčių ir 400000 žmonių susargdina chronišku bronchitu.“

 NAFTA:

▪ Pasaulyje dabar kasdien reikia 75 milijonų barelių naftos. Manoma, kad planetoje šio skysčio buvo kokie 2 trilijonai barelių, iš kurių apie 900 milijardų jau suvartota. Dabartiniais tempais naftą būtų galima siurbti dar keturiasdešimt metų.

Tačiau štai ką 1998 metais teigė geologai Kolinas Kambelis ir Žanas Lahereras: „Per artimiausią dešimtmetį naftos pasiūla taps nebepajėgi patenkinti paklausos.“ Toliau jie perspėjo: „Vyrauja klaidinga nuomonė, kad paskutinį naftos kibirą bus galima išsiurbti taip pat greitai, kaip ji išgaunama dabar. O iš tikrųjų bet kuriame gręžinyje — kad ir kokioje valstybėje jis būtų — gavybos tempas maksimumą pasiekia ištraukus maždaug pusę naftos, o paskui palaipsniui mažėja iki nulio. Taigi ekonominiu požiūriu svarbiausia ne tai, kada pasaulyje nafta iš viso pasibaigs. Svarbiausia, kada ims mažėti jos gavyba.“

Iš tiesų, kada? Pasak geologo Džozefo Rivos, „planuojamas naftos gavybos didinimas... nesiekia nė pusės to, kiek, IEA [Tarptautinės energetikos agentūros] apskaičiavimais, reikės norint patenkinti pasaulinę naftos paklausą 2010 metais“. Žurnale New Scientist perspėjama: „Jei paklausai didėjant gavybos tempai ims kristi, naftos kainos gali smarkiai šoktelėti arba pradėti nevaldomai svyruoti, taip sukeldamos ekonominę suirutę, maisto bei kitų atsargų transportavimo problemas ir netgi valstybių karus dėl naftos likučių.“

Nors vieniems analitikams naftos išteklių mažėjimas kelia nerimą, kiti laikosi nuomonės, jog kuo greičiau tapsime nepriklausomi nuo šios žaliavos, tuo geriau. Džeremajus Kridonas žurnale Utne Reader rašo: „Blogesnis už visišką naftos išsekimą būtų tik vienas dalykas — jos neišsekimas. Degant naftos produktams išsiskiriantis anglies dioksidas nepaliaujamai kaitina planetą, tačiau apie ekonomiką ir aplinkosaugą vis dar kalbama atskirai.“ Štai kaip vienos šalies priklausomumo nuo naftos pasekmes pakomentavo Australijos radijo ir televizijos komisija: „Jungtinėje Karalystėje trečdalį anglies dioksido (kuris skatina visuotinį atšilimą) ir trečdalį visų teršalų (nuo kurių kasmet miršta apie 10000 žmonių) į atmosferą išmeta 26 milijonai šalies transporto priemonių.“

 GAMTINĖS DUJOS:

▪ „Planuojama, kad [per artimiausius 20 metų] gamtinės dujos bus sparčiausiai augantis energijos išteklių sektorius pasaulyje“, — teigiama ataskaitoje IEO2003. Gamtinės dujos dega švariau nei bet kuris kitas iškastinis kuras, o jų rezervai mūsų planetoje, kaip manoma, išties didžiuliai.

Tačiau „niekas negali tiksliai išmatuoti telkinio, kol dujos dar neišsiurbtos, — teigia Gamtinių dujų tiekėjų asociacija (Vašingtonas, Kolumbijos apygarda). — Kiekvienas skaičiavimas remiasi vis kitokiomis prielaidomis... Todėl galutinai įvertinti, kiek yra gamtinių dujų, sunku“.

Metanas — pagrindinis gamtinių dujų komponentas — „gali sustiprinti šiltnamio efektą. Jis kaupia šilumą beveik 21 kartą labiau negu anglies dioksidas“, — teigia minėtoji asociacija. Vis dėlto ten pat atkreipiamas dėmesys į Aplinkos apsaugos valdybos ir Dujų pramonės instituto atliktą didelį tyrimą, kuriame „prieita prie išvados, jog pakeitus kitokį kurą gamtinėmis dujomis teršalų į atmosferą patenka mažiau, o tai gerokai atsveria neigiamas metano išsiskyrimo į aplinką pasekmes“.

ATOMINĖ ENERGIJA:

▪ „Pasaulyje yra apie 430 branduolinių reaktorių, ir jie tiekia maždaug 16 procentų visos elektros energijos“, — rašoma žurnale Australian Geographic. Be jau veikiančių reaktorių, ataskaitoje IEO2003 kalbama apie „35 naujus, 2003-iųjų vasarį statomus įvairiose šalyse. Iš jų 17 — besivystančiuose Azijos kraštuose“.

Nors gali vėl atsitikti nelaimė, panaši į Černobylio avariją buvusioje Sovietų Sąjungoje 1986 metais, branduolinė energija eksploatuojama toliau. Žurnale New Scientist pranešama, kad „Amerikoje rūpesčių kelia reaktorių korozija bei įtrūkimai“, o 2002-ųjų kovą „vos išvengta katastrofiško radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimo“ iš korozijos pažeisto Deiviso-Beso reaktoriaus Ohajyje.

Įvertinus ribotus dabartinius išteklius ir įprastinių energijos šaltinių keliamą pavojų, kyla klausimas: nejaugi žmonija, siekdama numalšinti vis didėjantį energijos alkį, bus priversta nuniokoti Žemę? Akivaizdu, jog reikia švarių, patikimų energijos šaltinių. Ar jų yra? Ar įperkami?