Muziejai. Kodėl juos verta lankyti?

JUNGTINIŲ VALSTIJŲ sostinė Vašingtonas (Kolumbijos apygarda) turistus traukia lyg magnetas. * Kas juos taip vilioja? Bene labiausiai — Baltieji rūmai, prezidento oficialioji rezidencija Pensilvanijos aveniu 1600. Šį nepaprastai įdomų statinį kasmet aplanko daugiau kaip pusantro milijono žmonių. Jiems leidžiama žvilgtelėti į kai kuriuos kambarius, dekoruotus įvairių istorijos laikotarpių stiliumi ir apstatytus brangiais antikvariniais baldais, pasigrožėti senoviniais porceliano indais bei sidabriniais stalo įrankiais.

Kiti įspūdingi rūmai — Kapitolijus, šalies, kurioje beveik 300 milijonų gyventojų, valdžios centras. Salėse bei koridoriuose išrikiuotos žymių praeities vadovų skulptūros. Jei žiūrėsite akylai, gal pastebėsite ir kokį žinomą senatorių ar kongreso narį. Tačiau šie administraciniai pastatai įdomūs ne visiems. Daugelį atvykėlių labiau masina muziejai bei meno galerijos.

Čia jų tokia galybė, kad papasakoti apie kiekvieną tiesiog neįmanoma, o norint visus aplankyti, Vašingtone tektų pasilikti ilgam. Pažiūrėkime tad, kiek pavyktų pamatyti vos per kelias dienas.

Ypatingas muziejus

Be abejo, įdomiausias — Smitsono institutas. Kodėl? Kadangi tai ne vienas, o grupė muziejų bei keletas tyrimo centrų. Smitsono pilį atpažinti nesunku. Ji stūkso Nacionaliniame Mole — žaliojoje juostoje, pusantro kilometro nusitęsusioje centrinėje alėjoje, kurios viename gale yra Kapitolijus, o kitame obeliskas Vašingtonui. Stovint veidu į šį obeliską, garsiojo Molo kairėje iš tolo gerai matomos ryškios raudono smiltainio pilies sienos.

 Kuris minėto instituto padalinys pritraukia daugiausia lankytojų? Šiame mokslo amžiuje, aišku, — Nacionalinis oreivystės ir kosmonautikos muziejus. Viename leidinyje turistams jis pavadintas „lankomiausiu muziejumi pasaulyje“. Kodėl yra toks populiarus? Čia net 23 didžiulės galerijos, kurių eksponatai (dauguma kabo ant lubų) atskleidžia jaudinančią oreivystės istoriją. Skrydžių raidos galerijoje stovi Orvilio Raito lėktuvas Flyer, kuriuo jis 1903-iaisiais atliko savo istorinį skrydį Kiti Hoke (Šiaurės Karolinos valstija). Čia pat — Čarlzo Lindbergo lėktuvas Spirit of St. Louis. Lakūnas jį specialiai sukonstravo, turėdamas tikslą pirmas įveikti Atlantą vienviečiu monoplanu ir laimėti prizą (perskrido 1927 metais). Žinoma, nemažai ir šiuolaikinių eksponatų — tai istoriniai erdvėlaiviai, Mėnulio uolienų pavyzdžiai.

Ar domitės pinigais?

Šiek tiek į pietus nuo Molo, visai netoli obelisko Vašingtonui, tūkstančių smalsuolių dėmesį traukia pastatas, kuriame gaminama reta produkcija — banknotai. Tai Graviravimo ir spausdinimo biuras. Keturiasdešimties minučių ekskursijos pakaks pamatyti, kaip graviruojamos monetų klišės bei spausdinami dolerių banknotai įvairiems atsiskaitymams. Kasmet čia išleidžiamų banknotų vertė daugiau kaip 140 milijardų dolerių! Ar tam tikslui naudojamas specialus popierius — valstybės paslaptis? Kiek laiko pinigas išbūna apyvartoje? Kaip banknotai apsaugomi nuo klastojimo? Išgirsite atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Šalia Biuro 1993-iaisiais duris atvėrė unikalus statinys, įdomus lankytojams iš viso pasaulio. Tai verčiantis susimąstyti JAV Holokausto memorialinis muziejus.

Žudynių aukoms ir išgyvenusiems atminti

Pavadinimas „holokaustas“ kilęs iš Biblijoje pavartoto graikų kalbos žodžio, reiškiančio deginamąją auką. (Hebrajams 10:6) Tačiau turint omenyje, kas šiame muziejuje eksponuojama, „holokaustu vadinamas valstybės remiamas Europos žydų persekiojimas  ir naikinimas, kurį 1933—1945 metais vykdė nacistinė Vokietija bei jos kolaborantai“. Pagrindinis taikinys buvo žydai, bet naikino ir čigonus, lenkus, neįgaliuosius, sovietų karo belaisvius, homoseksualistus, Jehovos liudytojus bei politinius disidentus.

Jau pirmas įspūdis tik įžengus į muziejaus vidų gana nemalonus. Nacių koncentracijos stovyklos buvo statomos taip, kad jų aplinka baugintų. Muziejus perteikia tą nuotaiką. Statinio vidus primena pramoninės paskirties metalo ir plytų konstrukciją — viskas dvelkia šalčiu bei žmogų verčia pajusti savo menkumą. Jehovos liudytojų salėje iš pirmo aukšto matyti trečią aukštą dengiantis plieno ir stiklo stogas. Pro stoglangį, kaip rašoma vienoje brošiūroje, atsiveria „iškreiptas, keistai deformuotas“ vaizdas. Architektas pabandė sukurti atmosferą, kurioje netrunki pajusti, kad „čia kažkas ne taip“.

Muziejus penkių aukštų, bet pagrindinė turistams skirta ekspozicija išdėstyta pradedant ketvirtuoju aukštu žemyn iki antro, todėl pradėti ekskursiją siūloma nuo viršaus. Ekskursantai viską apžiūri be vadovo. Tam prireikia dviejų trijų valandų. Kadangi nekilnojamoje parodoje matyti žiaurūs persekiojimų bei žudynių vaizdai, patariama vaikų iki 11 metų čia nesivesti. Pirmame aukšte veikia atskira paroda mažiesiems, pavadinta Danieliaus istorija. Joje holokausto įvykiai perteikiami vaiko, gyvenusio nacistinėje Vokietijoje, akimis.

Liftai, keliantys į ketvirtąjį aukštą, primena šaltus, atgrasius metalo konteinerius. Šiame aukšte prasideda 1933—1939 metų laikotarpį nušviečiantis chronologinis pasakojimas,  pavadintas „Nacių puolimas“. Ekspozicija atskleidžia, kaip fašistinė propaganda užvaldė Vokietijos gyventojų protus bei sukėlė jų, ypač milijonų tos šalies žydų, širdyse baimę. O ką gi pamatysime trečiame aukšte?

Čia eksponatai primena košmariškus 1940—1945 metus. Parodos tema — „Galutinis sprendimas“. Kaip rašoma viename buklete lankytojams, tai „pasakojimas apie getus, trėmimus, vergišką darbą, koncentracijos stovyklas ir ‘galutinio sprendimo’ [išnaikinti žydus ir kitus] įgyvendinimą per esesininkų baudžiamuosius būrius bei mirties stovyklas“.

Antrojo aukšto ekspozicija viltingesnė. Jos tema, pavadinta „Paskutinis skyrius“, pasakoja apie „išgelbėjimą, pasipriešinimą, išlaisvinimą ir išlikusiųjų pastangas sugrįžti į normalų gyvenimą“. Vienoje šio aukšto pusėje įsikūręs Veksnerio mokymo centras, kuriame Jehovos liudytojams yra kai kas itin įdomaus. Čia, pasinaudojant kompiuterių terminalais, galima rasti istorijų apie liudytojus, kurie kentėjo ar net paaukojo gyvybę.

Pavyzdžiui, sužinome apie Helenos Gothold iš Dortmundo (Vokietija) didvyriškumą. Dviejų vaikų motina, nepaisydama valdžios draudimo, nesiliovė lankyti krikščionių sueigų. 1944-ųjų gruodį ją giljotinavo. Yra ir daugiau informacijos apie koncentracijos stovyklose žuvusius ir kentėjusius žmones.

Per tris aukštus iškilęs žymusis Gyvenimo bokštas (dar vadinamas Veidų bokštu). Ant jo iškabintos nuotraukos žydų, kadaise gyvenusių Eišiškėse, mažame Lietuvos miestelyje. Fotografuota nuo 1890-ųjų iki 1941-ųjų. Žydų bendruomenė ten klestėjo 900 metų. Paskui, 1941-aisiais, esesininkai surengė skerdynes ir per dvi paras sunaikino visus iki vieno. Remiantis pačių nacių oficialiais duomenimis, tada nužudyti 3446 žydai: 989 vyrai, 1636 moterys ir 821 vaikas. Biurokratai skaičiavo labai kruopščiai.

Antrame aukšte dar yra Priminimų salė. Joje ant marmuro sienų užrašytos citatos iš Biblijos, pavyzdžiui, Pakartoto Įstatymo 30:19 ir Pradžios 4:9, 10. Čia išdėlioti ir daiktiniai įrodymai, bylojantys apie Jehovos liudytojų persekiojimą: tarp eksponatų yra violetinis trikampis, kurį jie privalėjo nešioti kaip atpažinimo ženklą. Būkite atidus, kad juos pamatytumėte. Muziejuje yra daugiau įdomybių, tarp jų didžiulė mokslinių tyrimų bazė penktame aukšte.

 Išėjęs į gatvę pajusite didelį palengvėjimą. O dabar žingsniuokime į naujausią Vašingtono muziejų, kuris nušviečia kitokius istorinius įvykius, beje, irgi susijusius su genocidu.

Pats amerikietiškiausias muziejus

Šis vėliausiai įkurtas Smitsono kolekcijos muziejus skirtas atminti senovės Amerikos gyventojams — daugiau kaip 500 vietinių genčių, kurios valdė šitą žemę iki čia išsilaipinant europiečiams bei afrikiečiams. Tai Amerikos indėnų nacionalinis muziejus (NMAI), esantis Mole šalia Oreivystės ir kosmonautikos muziejaus. Jis iškilmingai atidarytas 2004 metų rugsėjo 21 dieną. Muziejų nesunku atpažinti iš savitos lenktų linijų konstrukcijos. 23000 kvadratinių metrų statinys iš išorės apdailintas Kasotos (Minesotos valstija) kalkakmeniu, tad sienos primena „sluoksniuotą uolą, kurios kontūrai suformuoti vandens ir vėjo“.

Ką jame pamatysite? Penkiose svarbiausiose inauguracinėse parodose „iš pasaulinio garso NMAI kolekcijos, kurioje yra maždaug 800000 etnografinių bei archeologinių objektų, eksponuojama beveik 7000“ (Insight, Smitsono informacinis biuletenis). Tai įvairių genčių — mapučių iš Čilės, kečujų iš Peru, lakotų iš Jungtinių Valstijų, anišnabių iš Kanados — krepšiai, moliniai indai, karoliukais siuvinėti dirbiniai.

 Muziejaus įsteigėjo V. Ričardo Vesto jaunesniojo, kilusio iš pietų čejenų genties, žodžiais tariant, NMAI tikslas — „pataisyti klaidingą supratimą ir paskatinti visus žmones, tiek vietinius, tiek kitus, geriau pažinti šio pusrutulio čiabuvių gyvenseną bei kultūrą“. Apžiūrėti ekspoziciją prireiks maždaug poros valandų. O į kurią iš daugybės Vašingtono parodų skubėsime dabar?

Įvairių šimtmečių menas

Pereikime į kitą Molo pusę ir pasukime į didingą Nacionalinę meno galeriją. Ji buvo atidaryta 1941-aisiais. Čia išvysite net aštuonių šimtmečių kūrinių. Jei domitės menu daugiau, būtų geriausia ateiti kitą dieną iš pačio ryto, nes, kad ir kurio laikotarpio kūryba jums labiausiai patinka, apeiti, gerai susipažinti ir pasigrožėti puikia kolekcija prireiks keleto valandų. Laimei, galerijoje pristatyta daugybė kėdžių. Taigi panorėjęs galėsite prisėsti ir gerai įsižiūrėti į jus sudominusį paveikslą arba tiesiog pailsėti.

Kadangi XIII—XV amžiuje meną daugiausia rėmė Katalikų Bažnyčia, didžioji dalis to meto paveikslų nutapyta religine tematika. Pamatysite Džoto „Madoną su kūdikiu“, Rafaelio „Madoną Albą“ (1508 m.) bei Leonardo da Vinčio drobių. Iš XVI šimtmečio rasite Tintoreto, Ticiano bei kitų dailininkų darbų. Biblijos studijuotojams bus įdomus Tintoreto paveikslas „Kristus prie Galilėjos ežero“ (apie 1575—1580 m.), kuriame pavaizduoti Kristaus mokiniai audros blaškomoje žvejų valtyje. Kitas kūrinys bibline tematika — El Greko „Kristus išvalo šventyklą“. Palyginkite labai skirtingą dailininkų stilių ir atkreipkite dėmesį į El Greko pasirinktas ryškias spalvas bei įspūdingai atskleistą veiksmo dramatiškumą.

XVII amžiaus ekspozicijoje tarp kitų puikuojasi Rubenso bei Rembranto šedevrai. Ir vėl Biblijos studijuotojai galės gėrėtis apie 1615 metus Rubenso nutapyta drobe „Danielius liūtų duobėje“. Pažvelkite, kokios ramybės apimtas Danielius dėkoja Dievui už išsaugotą gyvybę. O dabar persikelkime į vėlesnius laikus — XIX šimtmečio prancūzų impresionizmo laikotarpį.

Be Paryžiaus, tai viena geriausių kolekcijų iš impresionistų palikimo. Jeigu kam teko matyti reprodukcijų, tikrai bus malonu išvysti originalus. Gerai žinomų dailininkų Sezano, Manė, Renuaro, Dega bei Monė tapybos žavesys, perteiktas šviesos žaismas tiesiog užima kvapą. Čia taip pat eksponuojami kai kurie žinomi Amerikos dailininkų darbai, kaip antai Merės Kasat „Vaikai, žaidžiantys paplūdimyje“, Džeimso Maknilo Vislerio „Baltoji mergaitė“, Vinslo Homerio „Genami vėjo“.

Galbūt panorėsite aplankyti dar vieną parodą Rytiniame korpuse. Šitos salės skirtos moderniajam ir dabartiniam menui. Kiemą puošia didžiulės skulptūros, kurių autoriai — Aleksanderis Kolderis, Henris Muras bei kiti. Galėsite pasigrožėti ir Katalonijos menininko Žuano Miro gobelenais.

Kaip matote, Nacionalinėje galerijoje užtruksite ne vieną valandą arba bent jau tiek, kiek leis jėgos. Žinoma, galerijų yra ir daugiau, pavyzdžiui, Korkorano meno galerija. Joje rasite puikių Europos bei Amerikos menininkų kūrinių, tarp jų impresionistų Monė ir Renuaro paveikslų. Be to, neskaitant Prancūzijos, čia surinkta daugiausia Žano Batisto Kamilio Koro darbų. Kiek dar turite laiko ir energijos? Nuo to priklausys, kiek galerijų pajėgsite aplankyti.

Šiaip ar taip, iš Vašingtono išvyksite labiau susipažinęs su kultūra ir galbūt geriau suprasite prancūzų rašytojo Detušo mintį: „Kritikuoti lengva, kurti meną — sunku.“ O gal viešnagė paskatins apeiti muziejus bei galerijas savo gyvenamoje vietovėje. Kruopščiai į viską įsigilinkite ir atkreipkite dėmesį, kokios įtakos menui turėjo religija ir Biblija.

[Išnaša]

[Iliustracija 14 puslapyje]

Smitsono pilis

[Šaltinio nuoroda]

Smithsonian photo by Eric Long

[Iliustracijos 14, 15 puslapiuose]

Nacionaliniame oreivystės ir kosmonautikos muziejuje eksponuojamas 1903 m. lėktuvas „Flyer“ (dešinėje) ir Lindbergo „Spirit of Saint Louis“ (apačioje)

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Daugelio lankytojų dėmesį patraukia Graviravimo ir spausdinimo biuras

[Iliustracija 16 puslapyje]

Per tris aukštus iškilęs Gyvenimo bokštas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Uniforma, kurią koncentracijos stovykloje vilkėjo vienas iš Jehovos liudytojų

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jungtinių Valstijų Holokausto memorialinis muziejus

[Iliustracija 17 puslapyje]

Helena Gothold

[Šaltinio nuoroda]

USHMM, courtesy of Martin Tillmans

[Iliustracija 18 puslapyje]

Unikalaus dizaino Nacionalinis Amerikos indėnų muziejus

[Šaltinio nuoroda]

Photo by Robert C. Lautman

[Iliustracija 18 puslapyje]

Šių laikų Amerikos indėnų menininko pūsto stiklo vaza

[Šaltinio nuoroda]

Photo by Ernest Amoroso, © Smithsonian Institution/National Museum of the American Indian

[Iliustracija 18 puslapyje]

Nacionalinėje meno galerijoje eksponuojamas Vinslo Homerio paveikslas „Genami vėjo“

[Šaltinio nuoroda]

Winslow Homer, Breezing Up (A Fair Wind), Gift of the W. L. and May T. Mellon Foundation, Image © Board of Trustees, National Gallery of Art, Washington

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 15 puslapyje]

Viršuje: fonas: Smithsonian photo by Dane Penland; lėktuvas: © Mark Polott/Index Stock Imagery; ekskursija: Photo by Carolyn Russo/NASM; trys nuotraukos apačioje: Courtesy of the Department of the Treasury, Bureau of Engraving and Printing