Žaloja žiūrovų sąmonę

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO SUOMIJOJE

DAUGELIS vaikų nebeįsivaizduoja gyvenimo be filmų, televizijos, vaizdajuosčių, skaitmeninių vaizdo diskų, elektroninių žaidimų bei interneto. Neseniai Suomijoje Filmų indeksavimo komisija paskelbė pranešimą, kuriame rašoma: „Paskaičiuota, kad vaikai ir jaunuoliai kompiuteriniams žaidimams ar televizoriui skiria 20—30 kartų daugiau laiko nei pokalbiams su namiškiais.“ * Deja, tai žaloja jų sąmonę.

Kai kuriose šalyse valdžia mėgina apsaugoti vaikus nustatydama žiūrovų amžiaus cenzą ir reikalaudama jį užrašyti skaitiniu ar raidiniu žyminiu, arba indeksu, (afišose ir kitur). Tačiau, kaip teigiama pranešime, vaikai bei jų tėvai ne visuomet žino, ką tie indeksai reiškia, arba jiems tai nesvarbu. Be to, amžiaus cenzo nepaisoma ir daugelyje kino teatrų bei vaizdajuosčių nuomos punktų. O kai kurios programos ir filmai išvis neindeksuoti.

Viena iš apklausoje dalyvavusių mokytojų pasakė: „Atrodo, paprastai moksleiviai smurtiniu laiko tik tokį filmą ar žaidimą, kur praliejamas kraujas.“ Daugelis kompiuterinių žaidimų ir net vaikams skirti animaciniai filmukai gali būti žalingi.

Pranešime toliau teigiama: „Didžiausia atsakomybė už tai, kokius filmus ir laidas žiūri vaikai, tenka“ šeimai. Jis baigiamas verčiančiu susimąstyti klausimu: „Ar mes, suaugusieji, turėsime noro, jėgų ir būdų apsaugoti vaikus nuo žalingos pramogų pasaulio įtakos?“

[Išnaša]