Juodieji perlai — Pietų vandenyno gražmenos

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NAUJOJOJE ZELANDIJOJE

Viename Kuko salų laikraštyje buvo įdėtas skelbimas: „Perluočių fermai Manihikyje reikia darbininkų.“ Pasidarė smalsu: nejaugi perluotės auginamos fermose? Ir apskritai kur tas Manihikis?

MANIHIKIS, nuošalus koralinis atolas, — viena iš penkiolikos Kuko salų maždaug 2600 kilometrų į šiaurryčius nuo Naujosios Zelandijos. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje čia imta steigti eksperimentines juodųjų moliuskų fermas. Dabar tie perluočių ūkiai klesti. Manihikio įlankose jų daugybė.

Auginti juoduosius perlus — sunkus, išmanymo reikalaujantis darbas. Visų pirma reikia tinkamų dvigeldžių moliuskų, perluočių Pinctada margaritifera. Geldelės atsargiai praveriamos ir moliuskas skalpeliu dailiai įpjaunamas. Tada įterpiamas mažas rutuliukas ir gabalėlis gyvo „donoro“ mantijos — kriauklę gaminančios odos raukšlės. Tokius moliuskus darbininkai įleidžia atgal į lagūną ir stropiai prižiūri, valo nuo jų dumblius, polipus.

Implantuotas mantijos audinys rutuliuką pamažu apglėbia ir sluoksnis po sluoksnio ima dengti žvilgančiu perlamutru. Jeigu moliuskas svetimkūnio neatmeta, per pusantrų—dvejus metus susiformuoja perlas.  Sakoma, jog visas procesas yra „nuostabi žmogaus ir gamtos simbiozė“.

Juodųjų perlų vertė

Pietų Ramiojo vandenyno juodieji perlai vieni iš rečiausių, todėl ypač vertingi. Nors įprastai vadinami „juodaisiais“, jie nebūtinai juodi. Būna ir kitų spalvų, netgi sidabriškai balti. Pasitaiko rožinių, aukso, bronzos, vario spalvos, vaivorykštinių žalių, mėlynų, violetinių, žvilgančių pilkšvų. Kai kurie dvispalviai: rausvi ir sodriai raudoni, žali ir auksiniai, žali ir juodi, mėlyni ir juodi, violetiniai ir juodi.

Perlo kokybę labiau lemia ne pati spalva, o vienspalviškumas. Aišku, vertė priklauso ir nuo dydžio, formos, paviršiaus ypatumų, blizgesio.

Kai juvelyras kalba apie perlo dydį, turi omenyje skersmenį. Vidutinis skersmuo — nuo 8 iki 12 milimetrų, ir tik reti egzemplioriai esti 18 milimetrų ar didesni. Tiesa, dydis nėra svarbiausia, bet apskritai perlo kaina proporcinga jo svoriui, taigi ir matmenims.

Formų, kaip ir spalvų, esama visokių. Tradiciškai labiausiai vertinami rutuliniai perlai, bet puošniai atrodo ir lašo pavidalo — tinka, pavyzdžiui, pakabučiams ir auskarams. Dar yra tokių, kuriuos žiedu juosia tam tikri rumbeliai ar grioveliai. O ar žinojote, kad yra pusrutulio formos perlų? Viena jų pusė išgaubta, kita plokščia. Būna ir netaisyklingų.

Nepriekaištingai glotnus perlas — retas ir brangus. Dažnai savaime susidaro išviršinių defektų: duobelių, gumbelių, raukšlių, rėžių, taškelių, dėmių. Jeigu jų nedaug ir tik vienoje ar keliose vietose, galbūt įmanoma tuos defektus paslėpti juvelyriniu aptaisu.

Į akis pirmiausiai krenta perlo žvilgesys: kuo storesnis perlamutro sluoksnis, tuo labiau žvilga. Geras perlas turi puikiai atspindėti šviesą, žaižaruoti šiltais spalvų tonais it vaivorykštė. Tas švytėjimas, ko gero, užvis gražiausias. Nei spalva, dydis, forma, nei paviršiaus ypatumai taip netraukia akies.

Svarbu rūpestingai prižiūrėti

Perlai nėra tokie tvirti kaip brangakmeniai, tarkim, deimantai arba rubinai. Jie gali susibraižyti nuo papuošalų ar kokio kieto paviršiaus. Tad jeigu turite perlų, pasidabinę jais būkite atsargūs ir apskritai laikykite saugiai.

Rūgštis, net ir ta, kuri išsiskiria su prakaitu, gali perlui pakenkti. Taip pat dezinfekavimo priemonės, kvepalai, kita kosmetika. Viena stambi Kuko salų juvelyrinių dirbinių firma perlus valyti pataria šitaip: „Į dubenėlį vandens įpilkite nestipraus indų ploviklio. Suplakę, švelniu dantų šepetuku atsargiai pašveiskite metalo aptaisus ir patį perlą. Nuskalaukite švariu vandeniu ir nusausinkite minkštu skudurėliu.“

Perlai istoriniais laikais

Perlai — viena iš pirmųjų gražmenų, kuriomis kadaise imta puoštis. Apie juos rašo ir senovės literatūra. Perlus ypač vertino Vidurio Rytų ir Azijos gyventojai. Laikė tyrumo, dorybės simboliu.

Senovės Romoje perlai turėjo tokią vertę, kad puoštis jais buvo leista tiktai aukštesniam luomui. Pirmojo amžiaus gamtininkas, filosofas Plinijus Vyresnysis rašė, jog perlai — „pati nuostabiausia pasaulio prekė“. Ir Jėzus Kristus, norėdamas pailiustruoti, kokia neprilygstama yra dangaus Karalystė, paminėjo „vieną brangų perlą“, dėl kurio pirklys „eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“. (Mato 13:45, 46)

Jėzaus žodžiai aiškiai byloja, kokie nepaprasti yra perlai. Esame labai dėkingi Jehovai, kad sukūrė tokių grožybių, randamų ir dabar Pietų vandenyne!

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Juodieji perlai (išdidinta)