Kalnai. Kas juos išsaugos?

BIŠKEKE (Kirgizija) 2002-aisiais surengtas aukščiausio lygio pasitarimas kalnų klausimais truko keturias dienas. Tai buvo pirmas tarptautinis susitikimas, skirtas kalnų problemoms spręsti. Organizatoriai vylėsi, kad tie metai taps „pradžia naujos eros, kai žmogus ims suvokti tikrąją kalnų vertę“.

Buvo vieningai priimta „Biškeko kalnų programa“, kurioje numatytos gairės visiems, kam rūpi jų išsaugojimas. Programos tikslas — „pagerinti kalniečių pragyvenimą, apsaugoti kalnų ekosistemas ir išmintingiau naudoti jų išteklius“.

Tam tikra pažanga jau matyti. Pasaulio nacionalinių parkų tinklas prižiūri teritorijas, išsiskiriančias ypatingu grožiu ir biologine įvairove. Daugelyje šalių gamtosaugininkams pavyko pristabdyti aplinkos niokojimą. Viena iš minėto pasitarimo iniciatyvų — įsipareigota pašalinti Kirgizijos kalnuose suverstas radioaktyviąsias atliekas. Antraip šios labai nuodingos medžiagos gali užteršti penktadalio Centrinės Azijos gyventojų naudojamą vandenį.

Tačiau pastangos ką nors pakeisti atsimuša į sunkiai įveikiamas kliūtis. Pavyzdžiui, 1995 metais Kanados valdžia, siekdama išsaugoti dar likusius Britų Kolumbijos drėgnuosius miškus, išleido įstatymų kodeksą, reguliuojantį miškų eksploatavimą. Bet vėlesni tyrimai parodė, kad miško ruošos kompanijos jo visiškai nepaisė ir toliau kirto medžius, nepalikdamos net ant stačiausių šlaitų. O 1997-aisiais pramonininkai pareiškė pretenzijas, kad įstatymų reikalavimai pernelyg griežti, ir šie buvo sušvelninti.

Komerciniai interesai nėra vienintelė kliūtis. Biškeko pasitarimo baigiamojoje deklaracijoje pripažinta, jog kalnų ekosistemos nepaliaujamai yra iš dalies ir dėl karų, skurdo, bado. Kalnai kartu su pačia planeta bus alinami tol, kol neliks šitų pagrindinių visa griaunančių blogybių.

Dievas rūpinasi savo kūriniais

Nors dėl tokios padėties liūdna, turime pagrindą optimizmui. Visagalis Dievas nėra abejingas tam, kad griaunama jo kūryba. Biblijoje Dievas apibūdinamas kaip Tas, kuriam ‘kalnų viršūnės priklauso’. (Psalmyno 95:4) Jis rūpinasi ir kalnų fauna. Kaip rašoma Psalmyno 50:10, 11, Jehova sako: „Juk man priklauso visi gyvūnai miške, galvijai ant tūkstančio kalvų. Žinau visus laukinius paukščius; visa, kas juda laukuose, yra mano.“

Ar Dievas gali atitaisyti taip sužalotą žemės veidą? Žinoma, gali! Biblijoje sakoma, kad jis „įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta“. (Danieliaus 2:44) Jėzui Kristui, paskirtajam šitos dangiškosios vyriausybės Vadovui, irgi labai rūpi mūsų planeta bei joje gyvenantys žmonės. (Patarlių 8:31) Jam viešpataujant, žemėje įsigalės taika, nebeliks jokio išnaudojimo ir bus atitaisyta gamtai padaryta žala. (Apreiškimo 11:18)

Jei šito trokštate, be abejo, ir toliau melsite, kad ‘ateitų Dievo Karalystė’. (Mato 6:9, 10) Tokios maldos neliks be atsako. Netrukus Dievo Karalystė pašalins neteisybę ir atnaujins mūsų planetos veidą. Tuomet, vaizdžiai tariant, patys kalnai ‘krykštaus iš džiaugsmo’. (Psalmyno 98:8, Jr)