Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kuria kelio puse važiuojate?

Kuria kelio puse važiuojate?

Kuria kelio puse važiuojate?

Atsibuskite! bendradarbio Britanijoje

Oro uoste pasitinku svečią iš Amerikos. Prieiname prie mano automobilio. „Sėskitės priekyje“, — pasiūlau, ir jis tuoj pasuka vairuotojo pusės link. „Ach, pamiršau, — tarsteli, — jūs gi važiuojate kita kelio puse.“

Žinoma, jei nuvykčiau į Jungtines Valstijas, galbūt pasakyčiau tą patį. Bet grįždama namo nusprendžiau išsiaiškinti, kodėl kai kuriose šalyse eismas kairysis, nors didesnėje pasaulio dalyje laikomasi dešinės.

Vairavimo įpročiai senovėje

Mintimis persikelkime porą tūkstantmečių atgal, kada romėnai užkariavo Britaniją. Archeologai atskleidė, kaip buvo įprasta važiuoti tuomet. 1998-aisiais netoli Svindono miesto (Anglija) jie atrado gerai išsilaikiusį romėnų laikų kelią į karjerą. Vienoje to kelio pusėje provėžos buvo daug gilesnės nei kitoje. Taip galėjo pasidaryti į ten važiuojant tuščiomis, o atgal — akmenų prikrautais vežimais. Sprendžiant iš vėžių, bent jau šitoje vietovėje romėnai laikydavosi kairės.

Iš tikrųjų kai kas mano, jog senovės raitininkai irgi jodavo kairiąja kelio puse. Kadangi dauguma žmonių — dešiniarankiai, raitelis kairiąja galėjo laikyti pavadį, o dešiniąja draugiškai paspausti ranką kelyje sutiktam jojikui ar esant reikalui apsiginti kardu.

Permainos

XVIII amžiaus pabaigoje kroviniams pervežti imta naudoti didelius, keliomis poromis arklių traukiamus vežimus. Tada kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, pradėta laikytis dešinės. Kadangi vežimai neturėjo pasostės, vežėjas jodavo ant arčiausiai vežimo įkinkytos poros kairiojo arklio, botagą laikydamas dešinėje. Savaime suprantama, iš šitos padėties jam buvo patogiau žiūrėti, kad prasilenkiant iš kairės su priešais atvažiuojančiais būtų išlaikytas reikiamas atstumas, todėl važiuojama buvo dešiniąja kelio puse.

Tačiau anglai važinėjo kairiąja. Jų vežimai buvo mažesni ir vadeliotojas paprastai sėdėdavo dešinėje, ant priekyje įtaisytos pasostės. Iš čia dešine ranka galėdavo mojuoti ilgu botagu, nerizikuodamas, kad šis įsipainios į krovinius už jo nugaros. Sėdint dešinėje, vežėjui būdavo lengviau saugiai prasilenkti laikantis kairiosios kelio pusės. Greit kairysis eismas įsigalėjo ir šalyse, tapusiose Britų imperijos valdomis, nors būta kai kurių išimčių. Pavyzdžiui, Kanadoje ilgainiui imta laikytis dešinės. Taip padaryta dėl patogumo, kad pervažiavus Jungtinių Valstijų sieną nereikėtų persimesti į kitą kelio pusę.

Prancūzijoje važiavimo įpročiams įtakos turėjo politiniai įvykiai. Prieš 1789 metų revoliuciją diduomenė karietomis riedėdavo kairiąja kelio puse, o prasčiokai buvo nustumti į dešinę. Bet prasidėjus revoliucijai didikai, žūtbūt stengdamiesi nuslėpti savo kilmę, mielai dėjosi prie valstiečių, keliaujančių dešiniąja. 1794-aisiais šalies valdžia Paryžiuje įvedė dešinės pusės eismą, o vėliau, Napoleono I armijai užkariavus didelę dalį Europos žemyno, ši tvarka įsigaliojo ir kitur. Nenuostabu, kad Napoleonas mieliau laikėsi dešinės. Viename žinyne aiškinama, jog jis buvo kairiarankis, taigi, „kad jo ranka, valdanti kardą, būtų iš priešininko pusės, kariuomenė turėjo žygiuoti dešiniąja kelio puse“.

Prieš Napoleoną atsilaikiusiose Europos šalyse liko kairysis eismas. Rusija ir Portugalija XX amžiaus pradžioje perėjo prie dešiniojo. Austrija bei Čekoslovakija ėmė laikytis dešinės baigiantis praeito amžiaus ketvirtajam dešimtmečiui, jas okupavus nacistinei Vokietijai. Vėliau jomis pasekė Vengrija. Dabar kairiosios pusės eismo laikosi tik keturios Europos šalys: Britanija, Airija, Kipras ir Malta. Įdomu, kad nors Japonija niekada Britų kolonija nebuvo, ten irgi važiuojama kairiąja kelio puse.

Laivai, lėktuvai, traukiniai ir pėstieji

Tačiau kaip yra su laivais bei lėktuvais? Apskritai kalbant, vandens transportas laikosi dešinės. Lėktuvai taip pat. O traukiniai? Atskirose šalyse, kuria iš dviejų geležinkelio juostų važiuoti, nurodo signalinė įranga. Šių laikų magistraliniais geležinkeliais traukiniai bet kuria linija dažniausiai važiuoja abiem kryptimis. Tačiau ten, kur naudojama senesnė signalinė įranga, leidžiamas tik vienos krypties eismas. Kryptį, bent jau kai kuriais atvejais, nustatė ta šalis, kuri suprojektavo ir nutiesė geležinkelį.

O pėstieji? Jeigu nėra tako arba šaligatvio, patariama eiti puse, priešinga tai, kuria važiuoja transportas, nes taip saugiausia. Jei automobiliai laikosi dešinės, pėstieji turi eiti kairiąja šalikele, veidu į atvažiuojančias mašinas. Britanijoje, kur važiuojama kairiąja puse, stengiamės prisiminti, kad reikia eiti dešiniąja. O kaip mūsų minėtas draugas? Nagi, Amerikoje jis daro priešingai nei mes savo šalyje!