Rašo mūsų skaitytojai

Vienatvė. Parašyti jums panorau perskaičiusi žurnalo „Vieni, bet ne vieniši“ (2004 m. birželio 8 d.) vedamuosius straipsnius. Tiesą pasakius, iš pirmo žvilgsnio tema nepasirodė įdomi. Bet pradėjusi skaityti supratau, kad ir aš esu linkusi slėpti jausmus. Jūsų patarimai buvo pats tas.

A. V., Jungtinės Valstijos

Kamuoja priepuoliai bei depresija, o nuo vaistų dažniausiai miegu. Todėl neretai jaučiuosi vieniša ir nelaiminga. Tačiau straipsniai parodė, kad nors ir slegiama vienatvės, vieniša nesu.

Dž. K., Jungtinės Valstijos

Man keturiolika. Labai troškau pritapti prie bendraklasių. Laikiau juos draugais. Tačiau pamatę, jog esu krikščionis ir todėl kitoks, pareiškė, jog nebedraugaus, jei nepasikeisiu ir nebūsiu kaip jie. Dabar žinau: tikrų draugų — jaunų ir senų — galima rasti tik krikščionių susirinkime.

N. K., Ispanija

Šitie vedamieji straipsniai padėjo suprasti, kodėl taip nuliūsdavau, kai likdavau viena vyrui išvykus verslo reikalais. Labai pravertė jūsų patarimas visuomet prisiminti, kad vienatvė slegia dažną ir kad naudinga pasikalbėti su brandžiu draugu.

J. H., Čekija

Rengiuosi greitu laiku persikelti ten, kur reikia daugiau evangelizuotojų. Mama džiaugiasi, bet kartais išsitaria bijanti likti viena. Kai svarsčiau, ką daryti, atėjo šis žurnalas. Ketinu nuolat palaikyti su mama ryšį ir dalintis tarnybos džiaugsmais.

N. K., Japonija

Londono Taueris. Straipsnis „Londono Taueris — neramios praeities paminklas“ (2004 m. birželio 8 d.) pasirodė pačiu laiku. Neseniai kai kurie bendraklasiai su mokytoja grįžo iš kelionės į Londoną. Kadangi prieš tai buvau skaičiusi šį straipsnį, puikiai įsivaizdavau, ką jie matė. Ir mano „ekskursija“ nieko nekainavo!

P. L., Vokietija

Nerimas. Nuolatinis nerimas atėmė visas jėgas. Maža to, manydama, jog taip nusilpau dėl per mažo tikėjimo, pasijutau dar blogiau. Kokia buvau dėkinga už straipsnį „Ar nerimas rodo, kad stokojame tikėjimo?“ iš rubrikos „Biblijos požiūris“ (2004 m. birželio 8 d.)! Jehova visuomet paguodžia, kai esu susirūpinusi.

J. I., Japonija

Demografija. Straipsnyje „Demografija, Biblija ir ateities prognozės“ (2004 m. gegužės 8 d.) rašėte, jog izraelitai iš Egipto išėjo po 215 metų. Tačiau Išėjimo 12:40, 41 rašoma, kad šioj šaly jie išgyveno 430 metų.

R. K., Jungtinės Valstijos

„Atsibuskite!“ atsakymas. Išėjimo 12:40 rašoma: „Būvis Izraelio sūnų, gyvenusių Egipte, buvo keturi šimtai trisdešimt metų“ (NW). Atkreipkite dėmesį, kad ‘Izraelio sūnų būvis’ apima ne vien izraelitų gyvenimo metus Egipte, bet ir visą laiko tarpą nuo Abraomo atėjimo į Kanaano žemę. Pasak apaštalo Pauliaus, 430 metų periodas prasidėjo patvirtinus Abraomo sandorą. (Galatams 3:16, 17) Tai padaryta 1943 m. p. m. e., Abraomui įžengus į Kanaaną. Pagal Biblijos chronologiją, tai įvyko 215 metų prieš izraelitų persikėlimą į Egiptą. Vadinasi, Egipte jie išgyveno dar 215 metų. (Daugiau informacijos rasite Jehovos liudytojų anglų kalba išleisto žinyno „Rašto supratimas“ pirmajame tome, straipsnelyje pavadinimu „Chronologija“.)