Kas slegia jaunąją kartą

PAAUGLYSTĖ, net ir geriausiomis sąlygomis, — nelengvas tarpsnis. Lytiškai bręstant jauną žmogų apima nepatirti jausmai. Spaudžia mokytojai ir bendraamžiai. Didžiulę įtaką daro televizija, filmai, muzikos pramonė bei internetas. Todėl Jungtinių Tautų pranešime paauglystė pavadinta „įtampos ir nerimo kupinu pereinamuoju gyvenimo laikotarpiu“.

Deja, jaunuoliai dar nepatyrę ir dažnai nepajėgia su ta būsena susidoroti. (Patarlių 1:4, Brb) Be deramo vadovavimo jie gali įsitraukti į pavojingą veiklą. Štai JT pranešime rašoma: „Ištirta, kad kvaišintis narkotikais paprastai pradedama paauglystėje arba jaunystėje.“ Tą patį galima pasakyti ir apie kitas blogybes, pavyzdžiui, smurtavimą bei paleistuvavimą.

Tėvai, teigiantys, jog visa tai dedasi tik tarp neturtingųjų arba priklausančių etninėms grupėms, smarkiai klysta. Šiais laikais jaunimą slegiančios problemos peržengia ekonomines, socialines bei rasines ribas. „Jei manote, kad ‘nepilnametis nusikaltėlis’ — tai septyniolikos metų vaikinukas iš skurdžių rajono, priklausantis tautinėms mažumoms, ir kurio motina gyvena iš valstybės pašalpos, klystate“, — rašo tyrinėtojas Skotas Volteris. „Dabartinis sunkus vaikas gali būti baltaodis, iš vidutinės ar net pasiturinčios šeimos, jaunesnis (netgi gerokai) nei šešiolikos metų ir, beje, tiek berniukas, tiek mergaitė.“

Tad kodėl šitiek daug jaunimo įpuola į bėdą? Argi ankstesnės kartos nepatyrė sunkumų ir pagundų? Žinoma, patyrė, tačiau Šventajame Rašte mūsų dienos vadinamos „sunkiais laikais“. (2 Timotiejui 3:1-5) Dabartinės aplinkybės ir sunkumai, slegiantys jaunuolius, — ypatingi. Patyrinėkime kai kuriuos.

Permainos šeimoje

Pirmiausia pažiūrėkime, kas pasikeitė šeimos gyvenime. „Daugiau kaip trečdalis jaunųjų amerikiečių išgyvena tėvų skyrybas nesulaukę nė aštuoniolikos“, — rašoma žurnale Journal of Instructional Psychology.  Panaši statistika ir kitose Vakarų šalyse. Šeimoms yrant, kenčia vaikai. Tame pačiame žurnale aiškinama: „Pastebėta, kad neseniai išsiskyrusių tėvų vaikai blogiau mokosi ir sunkiau bendrauja nei vaikai iš darnių šeimų; ir netgi sunkiau nei tie, kurie senokai gyvena nepilnoje šeimoje arba turi patėvį ar pamotę... Be to, skyrybos vaiką išmuša iš emocinės pusiausvyros, pakerta savigarbą.“

Šeimos aplinka pakito ir dėl to, kad vis daugiau motinų dirba. Vienas nepilnamečių nusikaltimų Japonijoje tyrimas parodė, jog šeimoms, kuriose dirba abu tėvai, vaikus prižiūrėti sudėtingiau negu toms, kuriose dirba vienas.

Tiesa, kartais tiesiog nėra kitos išeities, norint pragyventi. Dirbdami abu tėvai savo atžaloms taip pat gali užtikrinti patogesnį gyvenimą. Tačiau nepamirškite: milijonai vaikų iš mokyklos grįžta į tuščius namus. O tėvai pareina nuvargę, jų mintys tebesisuka apie problemas darbe. Kokios pasekmės? Paaugliams stinga tėvų dėmesio. „Mes nieko nedarome drauge“, — skundėsi vienas jaunuolis.

Specialistų nuomone, jaunimui tai atsiliepia neigiamai. „Manau, jog metodais, kuriuos taikėme paskutinius tris dešimtmečius, išauklėjome neprieraišius, uždarus, neimlius žinioms, nesuvaldomus vaikus“, — sako dr. Robertas Šo. „Materialinės naudos bei karjeros besivaikanti visuomenė įtraukia tėvus ir verčia juos taip ilgai dirbti bei  išleisti tiek pinigų, jog laiko ugdytis artimus santykius su vaikais nebelieka.“

Dar vienas pavojus: dirbančių tėvų vaikai turi marias laiko ir gali daryti, ką nori. O palikti savo valiai dažniau įsivelia į bėdą.

Įvairūs požiūriai į auklėjimą

Kintantis požiūris į vaikų drausminimą irgi turėjo įtakos dabartiniam jaunimui. Pasak dr. Rono Tafelio, daugelis tėvų „atsisako vadovauti“, todėl jaunuoliai auga nevaržomi beveik jokių taisyklių.

Kartais tokį tėvų elgesį lemia neigiami vaikystės prisiminimai. Savo vaikams jie nori būti draugai, o ne griežti drausmintojai. „Buvau pernelyg atlaidi, — prisipažįsta viena motina. — Mano tėvai buvo labai griežti; savo vaiką norėjau auklėti kitaip. Klydau.“

Yra tėvų, kurie visai atleidžia vadžias. Leidinyje USA Today rašoma: „Apklausus beveik 600 paauglių, besigydančių nuo narkomanijos Niujorke, Teksase, Floridoje bei Kalifornijoje, paaiškėjo, kad 20% iš jų narkotikus vartojo drauge su tėvais; maždaug 5 procentams būtent mamos bei tėčiai pirmieji pasiūlė kvaišalų, dažniausiai marihuanos.“ Kodėl tėvai tokie neatsakingi? Viena motina paaiškino: „Pasakiau dukrai: jau geriau, kad vartotų juos namuose, prie mano akių.“ O kiti galbūt tikisi, jog kvaišindamiesi drauge su vaikais taps jiems „artimesni“.

Žiniasklaidos įtaka

Nemenką įtaką daro ir žiniasklaida. Kaip sako tyrinėtoja Marita Mol, vieno tyrimo duomenimis, Jungtinėse Valstijose jaunuoliai prie televizoriaus ar kompiuterio kasdien vidutiniškai prasėdi 4 valandas ir 48 minutes.

Ar tai tikrai blogai? Viename žurnalo Science straipsnyje rašoma, kad „šešios pagrindinės profsąjungos Jungtinėse Valstijose“, tarp jų ir JAV medikų asociacija, vieningai nusprendė, jog smurtas žiniasklaidoje susijęs su „kai kurių vaikų agresyvumu“. „Nepaisant vieningos specialistų nuomonės, — teigiama tame pat žurnale, — iš populiarių informacijos šaltinių paprasti žmonės, atrodo, nesužino, kad šitaip propaguojamas smurtas kursto agresiją visuomenėje.“

Štai kad ir muzikiniai vaizdo klipai. Tėvai neretai apstulbsta išvydę, kiek juose detalios ir atviros erotikos. Ar gali tokie siužetai paveikti paauglių elgesį? Apklausus 500 vienos aukštosios mokyklos studentų paaiškėjo, jog „smurtą propaguojančios dainos kelia agresiją“. „Paaugliai, kurie ilgai žiūri seksą bei prievartą... gatvių repo vaizdo klipuose, greičiausiai  patys mėgins tai kada nors pakartoti“, — parodė kitas nesenas tyrimas. Stebėta daugiau kaip 500 mergaičių: iš tų, kurios mėgo žiūrėti minėtus vaizdo klipus, dažnesnė pakeldavo ranką prieš mokytoją, pakliūdavo į areštinę ar gyveno palaidai.

Paaugliai ir kompiuteriai

Dabar jaunuolių protus formuoti pradėjo ir kompiuteris. „Per paskutinius dešimtmečius jis atsirado kone kiekvienuose namuose, — rašoma žurnale Pediatrics. — [Jungtinėse Valstijose] du trečdaliai šeimų, auginančių mokyklinio amžiaus vaiką (6—17 metų), turi ir kompiuterį... Vis daugiau vaikų nuo 3 iki 17 metų gyvena namuose, kur yra kompiuteris: 1998-aisiais tokių buvo 55%, 2000-aisiais — 65%.“ Ne išimtis ir kitos šalys.

Tačiau jaunuoliui visai nebūtina turėti kompiuterį namuose — jis ir taip nesunkiai prieinamas. Todėl vienas tyrinėtojas tvirtina, kad juo „naudojasi beveik 90% 5—17 metų amžiaus vaikų, o 59% iš jų naršo ir po internetą“. Tokiems pasiekiama gausybė informacijos — pravartus dalykas, jei kompiuteriu naudojamasi su protu, deramai prižiūrint suaugusiajam. Deja, nemažai tėvų leidžia savo atžaloms tai daryti nevaržomai.

Kad taip yra, patvirtina 2001-aisiais atliktas internautų tyrimas, apie kurį žurnale Phi Delta Kappan rašo M. Mol: „71 procentas tėvų teigė, jog ‘gerai arba neblogai’ žino, po  kokius interneto tinklalapius naršo jų vaikai. Tačiau to paties paklausus vaikų, 70% pasakė, kad tėvai praktiškai nieko apie tai nenutuokia.“ Tyrinėtoja tęsia: „30% devynmečių ir dešimtmečių prisipažino lankęsi privačiuose ir tik suaugusiems skirtuose pokalbių kambariuose. Maža to, taip darantys pasisakė ir 58% vienuolikmečių bei dvylikamečių, 70% trylikamečių ir keturiolikmečių bei 72% 15—17 metų paauglių... Tyrimas apie naudojimąsi interneto paslaugomis namuose Didžiojoje Britanijoje parodė, jog kas septintas tėvas ar motina neturėjo jokio supratimo, ką žiūri jų vaikai.“

Be priežiūros žvalgydamiesi po internetą vaikai gali užtikti pornografijos. Ir tai dar ne viskas. Anksčiau cituotas dr. Tafelis sako: „Mūsų atžalos susiranda draugų mokykloje ir kibernetinėje erdvėje — vadinasi, daug laiko praleidžia su vaikais, kurių greičiausiai niekad nesutiksime.“

Kaip matome, šių laikų jaunuoliai patiria ankstesnėms kartoms negirdėtą įtaką ir kur kas sunkesnių problemų. Tad nenuostabu, jog daugelio jų elgesys kelia nerimą. Ar galima jiems kaip nors padėti?

[Anotacija 6 puslapyje]

„Manau, jog metodais, kuriuos taikėme paskutinius tris dešimtmečius, išauklėjome neprieraišius, uždarus, neimlius žinioms, nesuvaldomus vaikus“ (DR. ROBERTAS ŠO).

[Iliustracija 6, 7 puslapiuose]

Kadangi vis daugiau motinų dirba, pakito šeimos aplinka

[Iliustracija 7 puslapyje]

Neprižiūrimi vaikai gali lengvai pakliūti į bėdą

[Iliustracija 8 puslapyje]

Pasak tyrinėtojų, smurtą propaguojantys vaizdo klipai skatina žiaurų elgesį

[Iliustracija 9 puslapyje]

Ar žinote, po kokius interneto tinklalapius naršo jūsų vaikai?