Pagalba šių dienų jaunimui
Pagalba šių dienų jaunimui
DABARTINIAI jaunuoliai auga pasaulyje, kuris kartais baugina. Vieni mato, kaip išsiskiria arba skyrium apsigyvena tėvai. Kiti — kaip į narkotikų arba nusikaltimų liūną įklimpsta bendraamžiai. Daugelis sulaukia nepadorių pasiūlymų iš abiejų lyčių. Be to, kone visi retkarčiais pasijunta nesuprasti, vieniši ir prislėgti.
Ko jaunuoliams reikia, kad sunkumus įveiktų? „Vaikams būtinas aiškus supratimas apie vertybes, — rašo dr. Robertas Šo, — kuriomis vadovaudamiesi sugebėtų išsirinkti tinkamus draugus, teisingai apsispręsti bei atjausti kitus.“ Patikimiausias moralinių vertybių šaltinis yra Biblija, nes joje surašytos Kūrėjo mintys. Kas geriau žino, ko mums reikia, kad ištvertume šiais sunkiais laikais, jei ne Jehova Dievas?
Neklystantis, naudingas vadovas
Biblijos principai nesenstantys ir naudingi. Jie neįkainojami tėvams bei kitiems suaugusiems, kurie trokšta padėti jaunuoliams sėkmingai subręsti.
Pavyzdžiui, Šventajame Rašte aiškiai sakoma, jog „kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies“. (Patarlių 22:15, Brb) Nors paaugliai jau ne vaikai, vis tiek dar nepatyrę. Todėl nepasitikėjimas savimi, įvairūs potraukiai bei painūs jausmai lydi iki pat brandos. (2 Timotiejui 2:22) Kaip jaunuoliams padėti?
Biblija skatina tėvus nuolat bendrauti su vaikais. Tėvams ji sako: „Apie [Dievo nuostatus] kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.“ (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7, Brb) Tokie pokalbiai teikia dvejopą naudą. Pirma, jaunuoliai mokomi Dievo kelių. (Izaijo 48:17, 18) Antra, tėvai ir vaikai bendrauja. Tai ypač svarbu, nes paaugliai kartais jaučiasi nedrąsūs, vieniši.
Žinoma, vienatvės jausmas aplanko daugumą paauglių. Tačiau kai kuriuos tiesiog užvaldo. Vienoje paauglių enciklopedijoje rašoma: „Tokie vaikai skundžiasi, kad mokykloje sunku susirasti draugų, kad neturi su kuo pasikalbėti, yra vieniši, sunkiai pritampa prie kitų ir kad prireikus pagalbos nėra į ką kreiptis.“ *
Tėvai bei kiti rūpestingi suaugusieji turi domėtis paaugliais ir padėti jiems įveikti bėdas. Kaip? „Vienintelis būdas sužinoti, ką vaikai mąsto, — tiesiog paklausti“, — sako vieno žurnalo paaugliams vyriausioji redaktorė. Aišku, padėti jaunuoliams atverti širdį prireiks laiko ir kantrybės. Tačiau stengtis verta. (Patarlių 20:5)
Būtinos aiškios normos
Vaikams reikia ne tik bendravimo, bet ir aiškių elgesio normų. Širdies gilumoje jie šito trokšta. Biblijoje rašoma, kad „vaikas, visą valią gavęs, daro gėdos savo motinai“. (Patarlių 29:15, Vl) Specialistų nuomone, neturėdami aiškių normų, nepilnamečiai daro nusikaltimus. „Jeigu vaikui viskas leidžiama, niekas nedraudžiama ir nenustatomos normos, — sako dr. Šo, — jis niekuomet nesužinos, jog ir kiti žmonės turi savo gyvenimą, jausmus, poreikius bei norus. Neišsiugdęs atjautos vaikas nesugebės mylėti.“
Panašiai tvirtina ir dr. Stantonas Samenou, daugelį metų dirbantis su jaunais teisės pažeidėjais. „Kai kurie tėvai mano, jog vaikų varžyti negalima, — rašo jis. — Jie naiviai mąsto, jog įpareigojimai bei reikalavimai tik apsunkins jų atžalas ir atims vaikystę. Tačiau neapibrėžę vaikams taisyklių, sulauks pragaištingų pasekmių. Tokie tėvai nesuvokia, jog retai drausminami vaikai vėliau nemokės susivaldyti.“
Ar tai reiškia, kad tėvams pakanka būti griežtiems? Ne. Nustatyti, kaip vaikui elgtis, — tik dalis sėkmingo auklėjimo. Jeigu vien bus reikalaujama laikytis griežtų taisyklių, namuose vyraus įtampa. Biblijoje rašoma: „Jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs.“ (Kolosiečiams 3:21; Efeziečiams 6:4)
Todėl tėvams būtina retkarčiais pergalvoti, kaip moko ir drausmina savo atžalas, ypač kai šie paauga ir pradeda rodyti brandumą. Galbūt reikia sušvelninti ar pakeisti kai kurias taisykles, atsižvelgiant į jaunuolio gebėjimą elgtis atsakingai. (Filipiečiams 4:5, NW)
Užmegzkite ryšį
Kaip rašėme ankstesniame straipsnyje, Biblijoje išpranašauta, kad, prieš Dievui imantis naikinti blogį, užeis „sunkūs laikai“. Akivaizdu, jog tas metas — paskutinės šios bedieviškos santvarkos dienos — atėjo. Jaunuoliai, kaip ir suaugusieji, turi stengtis išgyventi pasaulyje, kuriame žmonės „savimylos, ... neturintys natūralaus prieraišumo, ... nesusivaldantys“. (2 Timotiejui 3:1-5; NW) *
Tėvai, jaučiantys, jog santykiai su paaugliu sūnumi arba dukra nutrūkę, galėtų imtis juos atkurti — po truputį kalbėtis. Pagirtina, kad dažniausiai tėvai uoliai stengiasi būti savo vaikams geru pavyzdžiu, tvirta parama.
Vertingiausių patarimų šiuo klausimu galima rasti Biblijoje. Ji padėjo daugeliui tėvų vykdyti savo pareigas, o jaunuoliams išvengti pražūtingų spąstų. (Pakartoto Įstatymo 6:6-9; Psalmyno 119:9) Kadangi Šventąjį Raštą davė Kūrėjas, Jehova Dievas, galime neabejoti, kad tai geriausia pagalba šių dienų jaunimui. *
[Išnašos]
^ pstr. 8 Toje pačioje enciklopedijoje aiškinama, jog ilgalaikė vienatvė — tai ne retkarčiais užeinantis vienišumo jausmas, o ilgą laiką neapleidžianti savijauta. Toks paauglys „įsitikinęs, kad ši būsena yra nuolatinė, nevaldoma, kad dėl to kaltas jis pats... ir nieko čia nebepakeisi“.
^ pstr. 16 Daugiau apie tai skaitykite Jehovos liudytojų išleistos knygos Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą 11 skyriuje.
^ pstr. 18 Jehovos liudytojai įsitikino, jog Biblija pagrįsta knyga Jaunimas klausia... Naudingi atsakymai tikrai praktiška. Visuose 39 skyriuose aptariami aktualūs klausimai. Pavyzdžiui, „Kaip aš galiu įsigyti tikrų draugų?“, „Kaip galiu atlaikyti bendraamžių spaudimą?“, „Kaip aš galiu atsikratyti vienatvės jausmo?“, „Ar aš pasiruošęs pasimatymams?“, „Kodėl reikia nevartoti narkotikų?“, „Kaip dėl ikisantuokinio sekso?“
[Iliustracija 10 puslapyje]
Išsipasakok rūpestingam suaugusiajam