Stebime pasaulį

Rasti baltieji krokodilai

„Atlikdami kasmetinį krokodilų surašymą, ... miškininkai Orisos valstijoje, Bitarkanikos nacionaliniame parke, aptiko 15 retos veislės baltųjų krokodilų“, — rašoma Indijos laikraštyje The Hindu. Šitų gyvūnų „nerasta daugiau niekur pasaulyje“. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje dėl nepaliaujamo brakonieriavimo briaunagalviai krokodilai buvo prie išnykimo ribos, bet valstijos valdžia, pasinaudodama Jungtinių Tautų programomis, ėmėsi juos veisti parko teritorijoje. Gausybė mangrovių, neužterštas vanduo, apsčiai maisto ir mažesnis žmogaus kišimasis sudarė palankias sąlygas įgyvendinti veisimo programą. Kaip rašoma minėtame leidinyje, dabar čia yra apie 1500 įprastų bei retų baltųjų krokodilų.

 Tabakas, skurdas ir ligos

„Pasaulinė sveikatos organizacija perspėja, jog beveik 84 procentai rūkalių gyvena neturtingose šalyse, kur tabakas ir skurdas neatsiejami“, — pažymima Ispanijos laikraštyje Diario Medico. Be to, kiekvienoje iš jų „labiausiai užkietėję rūkaliai, dėl to patiriantys daugiausia problemų, priklauso vargingiausiam sluoksniui“. Nors dabar išsivysčiusiose šalyse tabako suvartojama mažiau, laikraštis praneša, jog apskritai pasaulyje rūkymas tapo „ketvirtuoju didžiausiu ligų rizikos faktoriumi“. Ispanijoje, kur kasmet dėl to miršta 60000 žmonių, rūkymas tapo „pagrindine priežastimi ligų, negalavimų ir mirties, kurių šiaip būtų įmanoma išvengti“.

Avys įsimena ir žmonių veidus

Neurobiologas Kitas Kendrikas žurnale New Scientist rašo: „Pastebėjome, kad avys iš snukučių gali atpažinti mažiausiai 50 savo gentainių ir įsiminti 10 žmonių veidus.“ Mokslininkas su grupe nustatė, jog šie gyvulėliai minėtą skaičių avių ir žmonių per kelias savaites įsiminė ir paskui atpažindavo „bent dvejus metus“. Dar avys, kaip ir žmonės, sugeba „pagal išraišką suvokti emocinę būseną“. Rašoma, kad jos „atskiria įvairias žmonių minas, taip pat pastebi, kaip pasikeičia sunerimusios avies snukutis. Be to, besišypsančius žmones mėgsta labiau nei piktus“. Tyrinėtojai nustatė, jog „piemenis jos kartais laiko savo gerais pažįstamais iš bandos“. Kendrikas sako: „Draugiški žmonės lengvai tampa bandos garbės nariais. Tai reiškia, kad avys prisiriša prie jas ganančiųjų.“

Australija ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos

„Lyginant su kitomis pramoninėmis šalimis, Australijoje, skaičiuojant vienam gyventojui, išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, — tvirtina Australijos institutas. 2001-aisiais šalyje į orą išleistas anglies dvideginis ir kitos tą reiškinį skatinančios dujos sudarė vidutiniškai po 27,2 tonos vienam žmogui. Instituto pranešime teigiama, jog šis rodiklis čia toks didelis dėl elektros energijos gamybos deginant anglis, aliuminio pramonės ir automobilių. Kitos valstybės, kuriose padėtis panaši, yra Kanada (22 tonos) ir Jungtinės Valstijos (21,4 tonos). Apie mažiausią 2001-aisiais išmestų tokių dujų kiekį — tik 0,95 tonos vienam žmogui — pranešė Latvija. Nors Australijoje gyventojų palyginti nedaug, pagal bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ji, kaip sakoma pranešime, „pralenkia tokias ekonomiškai stiprias Europos šalis kaip Prancūzija bei Italija (kiekvienoje iš jų gyventojų apytikriai triskart daugiau negu Australijoje)“.

Lakštingalos rungtyniauja su triukšmu

„Kai aplink triukšmas didesnis, lakštingalos suokia garsiau“, — rašoma Vokietijos laikraštyje Berliner Zeitung. Tyrimas, kurį atliko Henrikas Brumas iš Berlyno laisvojo universiteto Biologijos instituto, parodė, jog čiulbėjimo, reikalingo įsitvirtinti teritorijoje ir patraukti pateles, garsumas, priklausomai nuo aplinkos triukšmo lygio, svyruoja 14 decibelų. „Tai neatrodo daug, — sako Brumas, — bet lakštingalai prireikia penkis kartus stipresnės jėgos, taigi tiek pat kartų turi padidėti ir oro slėgis paukščio plaučiuose.“ Ramiose vietose užregistruotas lakštingalų balsų stiprumas — 75 decibelai. Tačiau ten, kur eismas intensyvus, siekia 89 decibelus. „Ypač tyrinėtojus nustebino tai, — rašoma laikraštyje, — kad paukščiai, regis, kasdien iš naujo prisitaiko prie aplinkybių. Savaitgaliais, kai niekas nevažinėja į darbą ir atgal, jie suokia tyliau nei kitomis dienomis.“

Nusikalstamumas Lenkijos mokyklose

Kaip praneša Lenkijos žurnalas Zwierciadło, per 2003 metus „[Lenkijos] mokyklose buvo įvykdyta dvidešimt tūkstančių apiplėšimų“. Be to, „[Lenkijoje] 80 procentų moksleivių savo mokyklos nemėgsta, nes ten jaučiasi vieniši ir jiems sunkiai sekasi bendrauti su pedagogais bei bendramoksliais“. Kodėl čia tiek daug problemų? „Mokyklos nėra apsaugotos nuo aplinkinių žmonių įtakos. Jos atspindi tai, kas vyksta visuomenėje, — sako psichiatras Voicechas Eichelbergeris. — Mes kuriame pasaulį su jo visuomeninėmis normomis ir vertybėmis, kurios galioja ir mokyklose.“ Eichelbergeris pataria, kaip spręsti problemą: tėvai turėtų skirti laiko savo vaikams, tuo parodydami, jog šie jiems svarbūs.

Nerimas dėl išvaizdos

„Jaunimas — ypač mergaitės — stengiasi pagerinti savo išvaizdą, būdami vis jaunesnio amžiaus, ir tai gali turėti sunkių padarinių sveikatai“, — rašoma Kanados laikraštyje The Globe and Mail. 10—14 metų mergaičių buvo klausinėjama apie mitybą. Laikraštis praneša, kad iš 2200 paauglių „antsvorio turėjo mažiau nei 7 procentai mergaičių, bet ‘per storomis’ save laikė daugiau kaip 31 procentas, o 29 procentai sakėsi šiuo metu besilaikančios dietos“. Kodėl sveikos mergaitės nori numesti svorio? Kaip rašoma leidinyje, ko gero, dėl to kalčiausios suaugusios „žvaigždės“, kurios nuolat laikosi dietų ir pajuokia žmones, turinčius antsvorio. „Paauglių elgsenai didelę įtaką daro ir žiniasklaida, kur nuolat rodomos itin lieknos garsenybės“, — rašoma Globe. Toronto vaikų ligoninėje dirbanti tyrinėtoja ir mokslininkė dr. Geil Makvei atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai, tėvai bei mokytojai turi suprasti, jog „vaikui tampant paaugliu priaugti svorio normalu ir būtina“.