Vyšnių žiedai. Jais žavimasi nuo seno

Iš Atsibuskite! bendradarbio Japonijoje

SAKURA — žydinčioji japoninė vyšnia — toje šalyje liaupsinama nuo senų laikų. Žmonės jos gležnais žiedais nepaprastai žavisi ir vertina labiau už visus kitus, todėl Japonijos istorijoje bei kultūroje ji užima ypatingą vietą. Kai kuriuose kontekstuose japonų kalbos žodis, verčiamas „žiedas“, taip pat reiškia sakurą. Jau daugiau kaip tūkstantį metų japonai vyšnių žiedus tiesiog garbina.

Japonijos salose šių grakštuolių medžių — apstu. Todėl norint pamatyti bent vieną iš maždaug 300 čia augančių jų rūšių toli keliauti nereikės. Paprastai žiedas turi penkis žiedlapius rantuotais krašteliais, nors yra rūšių, kur jų daug daugiau. Keli žiedai sudaro kekę. Jie būna įvairiausių spalvų — nuo balsvos iki rožinės ar net tamsiai raudonos — ir subtilių atspalvių. Žiedo forma ir spalva nuo seno simbolizuoja tyrumą bei paprastumą.

Žydinti vyšnia traukte traukia akį. Dailūs žiedlapiai, užlieti prasiskverbusių pro debesis švelnių saulės spindulių, tiesiog švyti. Dar nuostabiau atrodo vyšnių giraitė.

Didingas reginys

Jošino kalnai — gerai žinoma vieta, kur gausu baltai žydinčių vyšnių. Čia puikuojasi keturios nemažos giraitės, kuriose per 100000 medžių. Viena jų vadinama Hitome Senbon — „tūkstantis vyšnių vienu žvilgsniu“. Kiek tik akys aprėpia, kalvos šlaitai baltuoja, tarsi būtų apdengti sniegu. Todėl nenuostabu, kad pasigėrėti įspūdingu reginiu čia kasmet atvyksta daugiau kaip 350000 žmonių!

Susodinus vyšnias tam tikra tvarka, neretai sukuriamas nepakartojamas įspūdis. Pavyzdžiui, kai lygiagrečiomis eilėmis augančių medžių šakos susipina, susidaro „vyšnių tunelis“. Įsivaizduokite: virš galvos — rausvai baltas kupolas iš žiedų kekių, po kojomis — žiedlapiais nuklota žemė.

Tačiau trapūs žiedeliai ant šakų išsilaiko neilgai — vos dvi tris dienas. Jei oras nepalankus, gal net trumpiau.

Hanami — pobūvis po vyšniomis

Pirmiausia, sausį, žiedais medžiai apsipila Okinavoje, Japonijos salyno pietuose. Pamažu vyšnios sužydi vis šiauriau ir gegužės pabaigoje pasiekia Hokaidą. Todėl tas reiškinys kartais vadinamas sakurų žydėjimo banga. Kiek ji pasistūmėjo, nuolat praneša televizija, radijas,  laikraščiai ir net internetas. Žinia, kad japoninės vyšnios jau sužydo, milijonus žmonių sutraukia ten, kur galima jų pamatyti.

Hanami, arba „gėrėjimosi žiedais“, paprotys labai senas. Tačiau susijęs tik su vyšniomis. Dar Hejano laikotarpiu (794—1185) aukštuomenė rinkdavosi į pobūvius pasidžiaugti sakuromis. 1598 metais japonų kariuomenės vadas Hidejošis Tojotamis vieną tokį surengė Kiote, Daigodžio šventykloje. Visa feodalų aukštuomenė bei garbingi svečiai po žydinčiais medžiais deklamavo eiles, liaupsinančias tuos žiedus. Moterys buvo pasipuošusios apdarais su sakurų raštais.

Edo laikotarpiu (1603—1867) taip pramogauti ėmė ir paprasti žmonės. Grožėdamiesi žydinčiomis vyšniomis, jie su šeima bei draugais valgydavo, gerdavo, dainuodavo ir šokdavo. Populiarus hanami paprotys išlikęs iki šių dienų — dauguma ir dabar traukia į pamėgtas vietas gėrėtis žiedų gausa.

Pagrindinis motyvas

Sakuros motyvas — neatskiriama japonų istorijos bei kultūros dalis. Jis dažnas literatūroje,  poezijoje, dramos bei muzikos kūriniuose. Šimtmečiais menininkai sakuromis dekoruodavo įvairius buities daiktus — nuo keramikos dirbinių iki širmų.

Sakurą pasirinko ir samurajai. Iš jų, besąlygiškai atsidavusių šeimininkui, buvo tikimasi, kad paaukos savo gyvybę, kada tik šis įsakys. Todėl samurajams vyšnios žiedas — trumpo gyvenimo simbolis. Viena Japonijos enciklopedija rašo: „Kadangi vyšnios žydi labai neilgai, jų žiedai tinkamai simbolizuoja, kaip japonai vertina trapų grožį.“

Nacionalinis susižavėjimas sakura išlikęs iki šių dienų. Subtiliais vyšnios žiedų raštais paprastai puošiami kimono. Jais dažnai išgražinami įvairūs namų ūkio daiktai, kaklaraiščiai bei drabužiai. Tie žiedai taip mėgstami, kad neretai jų garbei tėvai su pasididžiavimu Sakuros vardą duoda savo dailiai dukrytei.

Vyšnios žiedas gležnas pažiūrėti, bet daro įtaką net tautos kultūrai. Tai įstabus pavyzdys subtilaus grožio, bylojančio apie meistriškus mūsų Kūrėjo darbus.

 [Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]

Sakuros medis

Puiki vyšnios mediena naudojama daryti visokiems drožiniams, baldams ir medžio raižinių klišėms. Bet sakurą Japonijoje išgarsino ne tai. Ir ne jos vaisiai. Kitaip nei vyšnios kitur pasaulyje, japoniškoji dažniausiai sodinama dėl žiedų, pavergusių žmogaus širdį.

Šiuos medžius nesunku išauginti iš sėjinukų. Jie sodinami upių pakrantėse ir prie pagrindinių gatvių, puošia parkus bei sodus visoje šalyje.

[Rėmelis 15 puslapyje]

Žiedų pūga

Kai sakura meta nesuskaitomą daugybę žiedų, susidaro įspūdis, kad krenta rožinės snaigės. Žiedlapiai atsiskiria nuo šakų ir lengvai, be jokio perspėjimo leidžiasi žemėn. O štai stiprus vėjo gūsis nuplėšia daugybę žiedlapių ir išbarsto kaip pakliūva. Japonai šitą reiškinį vadina sakura fubuki — vyšnių žiedų pūga. Žemė pasidengia tarsi nuostabiu rožiniu kilimu. Šitam ramybę teikiančiam reginiui gamtoje mažai kas prilygsta.

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

„Hanami“ — pobūvis po žydinčiomis vyšniomis

[Iliustracija 17 puslapyje]

„Vyšnių tunelis“