Gegužės 1-oji. Ką ji reiškia jums?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BRITANIJOJE

Apie ką pagalvojate išgirdęs „gegužės 1-oji“: paradus ir demonstracijas, šokius aplink gegužės medį, laisvadienį?

Į GALVĄ gali ateiti bet kuris iš išvardytų dalykų, nelygu, kur gyvenate. Bet visi jie turi daug bendra. Trumpai apžvelgę Gegužės 1-osios ištakas, geriau suprasime, kodėl ji tebešvenčiama.

Šventės kilmė

Senovės Romoje gegužės 1-oji buvo Floralijų šventė, taip pavadinta Floros, pavasario ir gėlių deivės, garbei. Žmonės tą dieną dainuodavo, šokdavo ir pasidabinę gėlėmis išeidavo į gatves. Ypač šitą šventę mėgo prostitutės, Florą laikiusios savo globėja.

Užkariavę kitas šalis romėnai įtvirtindavo ten ir savo papročius. Tačiau keltų kraštuose pamatė, kad gegužės 1-oji jau švenčiama kaip laužų šventė. Tos dienos išvakarėse (keltų diena prasidėdavo vakare) žmonės visur užgesindavo ugnį, o saulei tekant ant kalvų arba po šventaisiais medžiais uždegdavo laužus, taip sveikindami prasidedančią vasarą bei atgimstančią gyvybę. Paskui į ganyklas išvesdavo galvijus ir prašydavo dievų juos apsaugoti. Ilgainiui Floralijų ir keltų laužų šventės tradicijos darėsi bendros ir tapo tiesiog Gegužės 1-osios švente.

Vokiškai kalbančiose tautose bei Skandinavijoje keltų laužų šventę atitiko Valpurgijos naktis. Linksmybės prasidėdavo uždegus laužus išvaryti raganoms ir piktosioms dvasioms. Kitos Europos šalys turėjo savus papročius. Nemažai jų tebėra išlikę.

Krikščionijos bažnyčios tokiems pagonių šventiniams renginiams didelės įtakos nedarė. „Gegužės 1-oji, arba keltų laužų šventė, buvo diena, kurią viskas buvo leidžiama, šventė, kurios niekada nevaržė nei Krikščionių bažnyčia, nei kitokios valdžios“, — pažymima Anglijos laikraštyje Guardian.

Gegužės 1-osios papročiai

Viduramžiais Anglijoje atsirado naujų šitos populiarios šventės tradicijų. Vyrai ir moterys naktį praleisdavo giraitėse: skindavo gėles ir žydinčių medžių šakeles, paskui saulei tekant jomis ‘sveikindavo gegužę’. * Puritonas  Filipas Stabzas pamflete The Anatomy of Abuses rašė, jog daug kas elgėsi amoraliai. Pramogautojai kaimo viduryje pastatydavo gegužės medį, prie kurio visą dieną šokdavo bei rungtyniaudavo. Stabzas jį vadino „bjauriu stabu“. Linksmybėms vadovauti rinkdavo gegužės karalienę, o neretai ir karalių. Statyti gegužės medį bei rinkti karalienę buvo įprasta ir kitur Europoje.

Ką reiškė tie šventės papročiai? Enciklopedijoje Encyclopædia Britannica aiškinama: „Iš pradžių apeigų tikslas buvo užtikrinti, kad javai duotų gausų derlių, o galvijai ir žmonės būtų vaisingi, bet ilgainiui tai pamiršta, taigi papročiai išliko tik kaip liaudies šventės elementas.“

Uždrausta ir atgaivinta

Protestantų reformatoriai šią pagonišką šventę stengėsi išrauti su šaknimis. 1555-aisiais kalvinistiškoji Škotija Gegužės 1-ąją uždraudė. Paskui, 1644-aisiais, puritonų vadovaujamas Anglijos parlamentas nebeleido statyti gegužės medžių. Valdant respublikonams, kada Anglija neturėjo karaliaus, šventės „amoralūs papročiai“ buvo varžomi. Tačiau 1660-aisiais, į šalį sugrįžus monarchijai, buvo atgaivinta ir gegužės medžio tradicija.

Nuo XVIII iki XIX amžiaus pradžios gegužės medžio šventiniai renginiai pamažu išnyko, bet vėliau buvo atgaivinti, tik nebe tokie amoralūs. Daug dalykų, laikomų Gegužės 1-osios tradicijomis, pavyzdžiui, vaikų šokiai aplink gegužės medį, įsitvėrus ryškiaspalvių kaspinų, prigalvota vėlesniais laikais. Tačiau tyrinėdami dar senesnius šventės papročius folklorininkai atranda daug sąsajų su pagonybe.

Persikeldami į kitas šalis emigrantai iš Europos atsinešė ir Gegužės 1-osios tradicijas. Kai kur jų ligi šiol tebesilaikoma. Tačiau daugumoje šalių Gegužės 1-oji arba pirmasis mėnesio pirmadienis — tiesiog darbininkų šventė.

Gegužės 1-oji tampa Darbo švente

Gegužės 1-ąją rengti šiuolaikinius paradus bei demonstracijas pirmiausia pradėta Šiaurės Amerikoje. Kodėl ten? Vykstant pramonės perversmui atsirado naujų, nepertraukiamai veikiančių mechanizmų, todėl fabrikantai dažnai norėdavo, kad darbininkai kasdien, išskyrus sekmadienius, dirbtų net po 16 valandų. Stengdamasi pagerinti darbininkų padėtį, darbo federacija bei profesinės sąjungos Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje pareikalavo nuo 1886-ųjų gegužės 1  dienos įvesti aštuonių valandų darbo dieną. Diduma darbdavių patenkinti šį reikalavimą atsisakė, todėl gegužės 1-ąją tūkstančiai darbininkų pradėjo streiką.

Kilus riaušėms Heimarketo aikštėje, Čikagoje, (Ilinojaus valstija) pirmą kartą Jungtinėse Valstijose darbininkų judėjimas pareikalavo aukų. * Streiką parėmė Anglijos, Ispanijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos darbininkai. 1889-aisiais Pasaulio socialistų partijos kongrese, Paryžiuje, paskelbta, jog palaikant aštuonių valandų darbo dienos reikalavimą 1890-ųjų gegužės 1 dieną bus rengiamos tarptautinės demonstracijos. Nuo to laiko kasmet gegužės 1-ąją darbininkai dalyvauja demonstracijose dėl geresnių darbo sąlygų.

Sovietų Sąjungos respublikose per Gegužės 1-osios šventę vykdavo paradai, kurių metu būdavo demonstruojama naujausia karo technika. Dabar gegužės 1-ąją daugelis šalių mini kaip Darbo šventę arba Tarptautinę darbininkų dieną. Tačiau Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje Darbo šventė pažymima pirmąjį rugsėjo pirmadienį.

Kas bendra tarp senovės ir šių laikų tradicijų

Gegužės 1-oji visuomet buvo liaudies šventė. Darbininkai tą dieną nedirbdavo, nepaisydami, ar darbdaviai tam pritardavo, ar ne. Pasikeitė ir socialiniai vaidmenys. Tos dienos karalių bei karalienę pradėta rinkti iš paprastų žmonių, o valdančioji klasė dažniausiai būdavo pajuokiama. Todėl Gegužės 1-ąją greit imta tapatinti su darbininkų judėjimu, o XX amžiuje socialistų partija ją paskelbė visuotine švente.

Kaip ir senovėje, Gegužės 1-ąją, Tarptautinę darbininkų dieną, vyksta gatvių eitynės. Tačiau pastaraisiais metais ta proga vis dažniau prasiveržia žmonių įtūžis. Pavyzdžiui, 2000-ųjų Gegužės 1-ąją visame pasaulyje kilo protesto banga prieš globalinį kapitalizmą. Ją aptemdė tai, kad neapsieita be muštynių, sužalojimų, materialinių nuostolių.

Pokyčiai būtini

Ar realu tikėtis, kad žmonija padarys pasaulinio masto pokyčius, kurie atneštų naudos doriesiems? Tikrai ne. Ne kartą pasitvirtino, kokia teisinga yra sena Biblijos patarlė: „Einančiam žmogui nepriklauso net kreipti savo žingsnio.“ (Jeremijo 10:23, NW)

Įvesti pasaulyje taiką reikia didesnės nei žmonių galios. Tokios galios Šaltinis — Žemės Kūrėjas, Jehova Dievas. Jo Žodyje, Biblijoje, sakoma, kad jis ‘atveria savo ranką ir patenkina kiekvienos gyvos būtybės troškimą’. (Psalmyno 145:16) Skatiname ir jus išsamiau patyrinėti nuostabius Dievo pažadus.

Kai išsipildys tai, ko prašyti pavyzdinėje maldoje savo sekėjus mokė Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, ateis Dievo Karalystė ir Dievo valia bus vykdoma visoje žemėje. Biblijoje žadama, kad Dievo paskirtasis Valdovas, Jėzus Kristus, ‘gelbės beturtį, kuris jo šaukiasi, ir nuskriaustąjį, kuriam nėra kas padeda. Jis pasirūpins vargšais ir beturčiais. Jis gelbės beturčių gyvastį, atpirks jų gyvastį iš priespaudos ir smurto’. (Psalmyno 72:12-14)

[Išnašos]

[Iliustracija 12 puslapyje]

XVI a. Londone kiekvieną Gegužės 1-ąją šalia bažnyčios būdavo statomas gegužės medis

[Šaltinio nuoroda]

From the book Observations on Popular Antiquities

[Iliustracija 14 puslapyje]

Antikapitalistinis mitingas. 2000-ųjų Gegužės 1-oji. (Londonas, Anglija)

[Šaltinio nuoroda]

© Philip Wolmuth/Panos Pictures