Gražioji žiedų  karalystė

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO UKRAINOJE

IŠAUŠUS pavasariui, vieną nedidelį derlingą Karpatų kalnų slėnį nukloja balti žiedai. Geriausia čionai atvykti artėjant vasarai — tuomet po šią aukštikalnių pievą pasklinda saldus kvapas, masinantis atidžiau pasižvalgyti.

Kur galima pamatyti šį grožį? Narcizų slėnyje — draustinyje prie Chusto miesto vakarų Ukrainoje. Čia driekiasi laukinių narcizų pievos. Nors slėnyje tarpsta daugiau kaip 400 rūšių augalų, karaliauja narcizas.

Todėl ir vardas vietai duotas pagal tą gėlę, dar vadinamą siauralapiu narcizu. Šitas svogūninis augalas ilgais, siaurais lapeliais bei trimito formos apyžiedžiu, apsuptu baltais arba geltonais vainiklapiais, veša ir Alpėse bei Balkanuose.

Narcizas nuo seno įkvėpdavo poetus ir muzikus. Todėl neatsitiktinai viena rūšis pavadinta Narcissus poeticus, išvertus reiškia „poeto narcizas“. Tačiau juo žavėjosi ne vien kūrėjai. Kadaise senovės Romoje geltonuosius narcizus valdovai dovanodavo pasižymėjusiems kariams. O Prūsijoje ši gėlė laikyta meilės ir laimės simboliu. Mūsų laikais jos grožis tebeaukštinamas visame pasaulyje per įvairias kasmet rengiamas šventes.

Vis dėlto narcizas ne tik graži gėlytė. Jos pavadinimas giminingas graikiškam žodžiui narkáo, reiškiančiam „būti apkvaitusiam“. Ar tikrai šita gėlė kvaitina? Taip, vaikštinėjantys po žiedais apsipylusį Narcizų slėnį gali justi silpnumą ar net svaigulį.

Dėl tokio poveikio kai kurie tvirtina, jog narcizas gydo. Arabai narcizų aliejumi gydė plikumą, o prancūzai — epilepsiją bei isteriją. Dabar jis įeina į kvepalų sudėtį, o grynas vartojamas kvapų terapijai.

Ar išsaugosime?

Siauralapis narcizas yra aukštikalnių gėlė, paprastai auga 1100—2060 metrų virš jūros lygio. Tačiau Narcizų slėnis tėra 200 metrų virš jūros lygio — žemiausia vieta, kur šios gėlės veša.

Siekiant išsaugoti šitą gamtos stebuklą, 1979-aisiais čia įkurtas draustinis. O po maždaug 20 metų Europos Taryba siauralapį narcizą paskelbė saugotinu.

Iš pradžių Narcizų slėnyje drausta pjauti žolę. Tačiau pastebėta, kad po kelerių metų gėlių sumažėjo. Kodėl? Kaip ištyrė mokslininkai, leidus žolei laisvai augti, ši nustelbia gležnus narcizų daigelius. Draudimą panaikinus, slėnis vėl gausiai sužydėjo. Tad dabar džiugina akį pavasarį ir teikia šieno galvijams.

Nuostabus gėlių slėnis primena, kokia mūsų žemė gyvybinga. Daugelis žmonių, tyrinėjančių Šventąjį Raštą, laukia meto, kada valdant Dievo Karalystei „pradžiugs dykuma ir tyrlaukiai, krykštaus pražysdama dykvietė“. (Izaijo 35:1) Tuomet į Narcizų slėnį panėšės visa žemė, nes žmonės atkurs rojaus sąlygas, kokios iš pradžių buvo Edene. (Pradžios 2:8-15)