Stebime pasaulį

Tas šuniškas gyvenimas

„Australai kambariniams gyvūnams išleidžia daugiau nei humanitarinei pagalbai, — skelbia laikraštis The Sydney Morning Herald. — Šunų gelbėjimosi liemenės, dirbtiniai deimantai, nasrų gaivikliai bei kitkas per metus jiems atsieina 2,2 milijardo dolerių [1,3 milijardo eurų].“ Vienos gyvūnų parduotuvės savininkas Džeisonas Gramas pastebėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį žmonių požiūris į savo augintinius pasikeitė. „Anksčiau šunis laikydavo kieme, aptekusius blusomis, šerdavo kaulais, — sakė jis. — Dabar jie namuose, turi pūkinį guolį ir netikrais briliantais nusagstytą antkaklį.“ Pasak Gramo, verslininkams tai tik į naudą, nes šunys laikomi šeimos nariais ir apipilami brangiomis dovanomis. Nors kai kuriais keturkojais „rūpinamasi lyg jie turėtų žmogiškų poreikių, troškimų bei suvoktų grožį, nėra įrodymų, jog žaisliuką už penkiasdešimt dolerių [30 eurų] šunys mėgsta labiau nei už penkis [3 eurus]“, — sakoma laikraštyje. Tačiau taip išlaidaudami šeimininkai, regis, paprasčiausiai parodo meilę savo augintiniams“.

 Ir triukšmas „teršia“ aplinką

Smarkus triukšmas nuodija miestiečiams gyvenimą. Jis net gali pakenkti sveikatai — tokia Pasaulinės sveikatos organizacijos išvada pateikta Ispanijos laikraštyje ABC. Tą pripažino ir šios šalies konstitucinis teismas, priėmęs sprendimą prieš vieną viešąją pasilinksminimų įstaigą. Pastaroji buvo apkaltinta, kad nepaiso mieste leidžiamo triukšmo lygio. Teismas nutarė, jog per didelis „triukšmas pažeidžia pagrindinę žmogaus teisę apsaugoti savo dorovę ir sveikatą, asmeninį bei šeimos gyvenimą ir gyvenamąją erdvę“. Dar teismo išvadoje sakoma, kad dėl triukšmo gali „sutrikti klausa, miegas, išsivystyti neurozė, padidėti kraujospūdis ir kilti agresyvumas“.

Karo aukos — vaikai

Vokietijos laikraštis Leipziger Volkszeitung praneša, kad, Jungtinių Tautų vaikų fondo paskaičiavimais, iš 800000 žmonių, nužudytų per etninį konfliktą Ruandoje, 300000 buvo vaikai. Daugiau kaip 100000 šalies vaikų gyvena namuose vieni be suaugusiųjų. „Jų gyvenimas — tai nuolatinė kova dėl būvio“, — rašoma laikraštyje.

Palaiko „protą aštrų“

„Senstant mokėjimas kalbėti dviem kalbom padeda išlaikyti ‘protą aštrų’“, — teigiama laikraštyje Toronto Star. Jorko universiteto psichologė Elena Bialystok tyrė žmogaus pažintinius sugebėjimus. Tyrime dalyvavo šimtas keturi 30—59 metų suaugusieji ir penkiasdešimt 60—88 metų. Visi buvo panašaus išsilavinimo bei maždaug tiek pat uždirbantys. Abiejose grupėse pusė tiriamųjų mokėjo po dvi kalbas. Kiekvienam reikėjo atlikti paprastą užduotį: per tam tikrą laiką išrinkti teisingą atsakymą iš dviejų variantų. „Dvikalbiai testą atliko greičiau nei kiti“, — rašoma laikraštyje. Pasak Bialystok, šitų žmonių smegenims visuomet iškyla dilema: katra kalba atsakyti. „Tokia proto mankšta gali sulėtinti senatvinį proto silpnėjimą.“

„Politiškai korektiška“ Biblija?

„Siekiant paskatinti tikinčiuosius pamąstyti apie besivystančių šalių skolas ir naudingą abipusę prekybą, naujai anglikonų maldaknygei buvo perkurtos kelios žinomos Biblijos maldos ir psalmės“, — praneša naujienų agentūra „Reuters“. Maldaknygėje The Pocket Prayers for Peace and Justice Jėzaus žodžiai „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“ iš maldos „Tėve mūsų“ buvo pakeisti į „Tu duodi mums kasdienės duonos, kai sugebame susigrąžinti žemes ar kai mums sąžiningai sumoka už darbą“. Panašiai atsitiko ir su žodžiais „Nors einu per tamsiausią slėnį“ iš 23 psalmės — dabar jie skamba taip: „Net užgriuvus didžiulei smurto bangai nebijosiu, Viešpatie.“ Tradicijų puoselėtojai šį naują 96 puslapių leidinį pavadino „parodija ir dėl to šventvagišku“, taip pat „netaktišku ir užgauliu“, — rašo Londono laikraštis The Daily Telegraph.

Abortai finansiniais sumetimais

Laikraštis The Sydney Morning Herald informuoja, kad „daugiausia abortų Australijoje padaroma ištekėjusioms ir pasiturinčioms [moterims], o ne pasileidusioms paauglėms“, kaip mano daugelis. Visą dieną dirbančių vyrų ir dalį dienos dirbančių jų žmonų apsisprendimą neturėti vaikų lemia finansiniai sumetimai. „Motinystė trukdo tiek karjerai, tiek sumažina šeimos lėšas, — teigia Australijos Nacionalinio universiteto demografijos profesorius Piteris Makdonaldas. — Bevaikių [moterų] pajamos gali būti labai didelės, o pagimdžius jos sumažėja.“ Pasak laikraščio, šalyje nutraukiamas kas trečias nėštumas.

Susipažinkite su vaiko draugais

„Tiems paaugliams, kurių mažiausiai pusė draugų lytiškai aktyvūs, tikimybė, kad nusigers, didesnė 31 kartą, kad užsirūkys — 5,5 karto, pabandys marihuanos — 22,5 karto“, — rašoma laikraštyje The New York Times. Priklausomybės ligų ir piktnaudžiavimo svaiginamosiomis medžiagomis centras prie Kolumbijos universiteto Jungtinėse Valstijose atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 500 tėvų ir tūkstantis 12—17 metų paauglių. To centro vadovas Džozefas A. Kalifanas jaunesnysis pasakė: „Iš šio tyrimo tėvai turėtų aiškiai suvokti, jog privalo žinoti, su kuo tokio amžiaus vaikai eina į pasimatymus ir draugauja.“ Dar jis pridūrė: „Tėvai, kurie prie pietų stalo šneka, pavyzdžiui, apie pasimatymus ar aiškina apie alkoholį bei kvaišalus, veikiausiai padės savo vaikams nesusivilioti narkotikais.“

Jaunimas žalojasi

„Savęs žalojimo atvejų Didžiojoje Britanijoje užregistruojama daugiau nei kokioj kitoj Europos šaly“, — pranešama Londono laikraštyje The Times. Kasmet traumatologijos skyriuose gydoma 150000 sąmoningai susižalojusių, pavyzdžiui, susipjausčiusių, žmonių. Ši tendencija ypač paplitusi tarp jaunimo. „Nors merginos luošina save septynis kartus dažniau negu vaikinai, pastarųjų skaičius nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio išaugo dvigubai“, — teigiama laikraštyje. Atrodo, tie žmonės žalojasi „dėl emocinio skausmo arba apatijos“. Pasak Psichinės sveikatos fondo atstovo Endru Makuloko, šie duomenys, „matyt, rodo, kad jaunimą slegia vis didesnės problemos arba kad jis nesugeba su jomis susidoroti“.