Susirgus gydo humoras

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

KONČI, linksma vidutinio amžiaus moteris, jau septynerius metus kovoja su negalia. Nuo to laiko, kai jai diagnozavo krūties vėžį, teko iškentėti septynias operacijas, kad tik liga neplistų. Kas jai padeda atsilaikyti?

„Kaskart iš gydytojų išgirdusi prastą naujieną, pirmiausia, jei noriu, išsiverkiu į valias, kad atlėgtų sielvartas, — sako ji. — Tada vėl pasineriu į kasdienį gyvenimą ir darau, ką mėgstu: mokausi kinų kalbos, važiuoju į krikščionių kongresus, atostogauju su šeima ir draugais. Visuomet sau primenu Jėzaus žodžius: ‘Kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!’“ (Mato 6:27)

„Dar stengiuosi neprarasti humoro jausmo, — priduria moteris. — Juokauju su gydytojais, žiūriu komedijas ir, svarbiausia, nuolat bendrauju su artimaisiais. Tikra atgaiva, kai šalia draugai, su kuriais galima pasijuokti. Sykį, prieš pat operaciją, keli bičiuliai ir giminaičiai papasakojo vieną linksmą atsitikimą, įvykusį išvakarėse. Tiek kvatojausi, jog ant operacinio stalo guliau visiškai atsipalaidavusi.“

Konči ne vienintelė pastebėjo, jog geras humoro jausmas bei teigiamas nusiteikimas padeda ištverti net sunkius negalavimus. Šiuolaikinė medicina irgi jau ima pripažinti, kad humoras padeda kovojant su skausmu ir ligomis.

Atgaiva kūnui ir protui

Kad humoras naudingas, nėra naujiena. Dar prieš tris tūkstančius metų karalius Saliamonas rašė: „Linksma širdis — geras vaistas.“ (Patarlių 17:22) Panašiai sakė ir XVII amžiaus ispanų dramaturgas Lope de Vega: „Jei trykštume humoru, būtume sveikesni.“ Deja, šiandieniniame pasaulyje, kur tiek nervinės įtampos ir dominuoja technika, humoro atsargos, atrodo, vis  labiau senka. Veikale El arte de la risa (Menas juokauti) teigiama, kad dabartinėje visuomenėje „Homo sapiens [protingąjį žmogų] pakeitė Homo digitalis [skaitmeninis žmogus]“. Išties kompiuterinė kalba ima keisti kūno kalbą — juoką, gestus, šypseną.

Humoro jausmas žadina ligonių optimizmą, linksmumą. Kaip viename straipsnyje rašo onkologas ir paliatyviosios (ligos simptomus lengvinančios) medicinos specialistas dr. Haimas Sans-Ortisas, humoras „supaprastina bendravimą, stiprina imunitetą, apmalšina skausmą, mažina nerimą, vidinę bei raumenų įtampą, skatina kūrybingumą, įkvepia viltį“.

Humoras — neįkainojamas

Kodėl geras humoras gydo? Todėl, kad netgi pačias nepalankiausias aplinkybes lengviau ištverti teigiamai nusiteikus. „Kasdien juokaudami ir juokdamiesi būname energingesni, jaučiamės mažiau pavargę, atsikratome savigailos“, — tvirtina Sans-Ortisas.

Žinoma, šypseną ar juoką sukelia skirtingi dalykai, nelygu asmuo ar kultūra. „Kaip grožį kiekvienas mato savaip, taip ir humorą jaučia savitai“, — aiškina Sans-Ortisas. Vis dėlto, nepaisant kilmės ar išsilavinimo, gebėjimas išlaikyti džiaugsmą padeda lengviau bendrauti, suteikia vidinės ramybės, įkvepia pasitikėjimo savimi. Tad jei humoro jausmas toks naudingas, kaip jį ugdytis?

Pirmiausia liaukimės galvoję vien apie savo bėdas ar ligas ir pamėginkime mėgautis kiekviena akimirka. Be to, stenkimės mąstyti racionaliai — vykime šalin tikrovę iškreipiančias mintis ar neprotingus būgštavimus, nes tai prislegia dar labiau. Humoro jausmą ugdysimės ir mokydamiesi pažiūrėti į situaciją kitaip. Žinoma, nebūtina nuolat šypsotis ar juokauti, bet jei bandysime kaskart atrasti ką nors linksmo, tai labai padės. „Humoras iškart atitraukia dėmesį nuo rūpesčių, padeda realiai vertinti sunkumus... ir ieškoti kitokios išeities“, — teigia Sans-Ortisas.

Tiesa, humoras nėra priešnuodis kiekvienu kritišku atveju, bet jį pasitelkę į problemas žvelgsime ramiau ir tikroviškiau. Pasak pradžioje minėtos Konči, „liga nekelia juoko, bet vis tiek turime neprarasti humoro jausmo. Gyvenimas man primena daržą, kuriame auga įvairiausių daržovių, o viena jų, deja, — liga. Tad mėginu ją nugrūsti kur į nuošalę, kad neužgožtų kitų. Žinoma, vėžio dar neįveikiau, bet vis tiek džiaugiuosi gyvenimu, o tai labai svarbu“.

[Iliustracija 27 puslapyje]

Konči stiprina vyras Feliksas ir jaunesnė sesuo Pili