Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar dera garbinti Dievą per atvaizdus?

Ar dera garbinti Dievą per atvaizdus?

Biblijos požiūris

Ar dera garbinti Dievą per atvaizdus?

KASMET rugpjūčio 15-ąją Graikijoje, Tinos saloje, vyksta didžiulė religinė šventė. Tūkstančiai žmonių susirenka pagarbinti Jėzaus motinos Marijos ir jos ikonos, kuri, kaip tikima, turi stebuklingų galių. * Viename graikų stačiatikių žinyne aiškinama: „Su didžiuliu tikėjimu ir atsidavimu garbiname Švenčiausiąją mūsų Viešpaties Dievo Motiną ir meldžiame ją užtarimo, apsaugos bei paramos. Taip pat kreipiamės pagalbos į stebukladarius Šventuosius — vyrus ir moteris, — prašydami pasirūpinti mūsų dvasios ir kūno reikmėmis [...] Su dideliu pamaldumu bučiuojame ir garbiname jų šventas relikvijas bei atvaizdus.“

Daugybė krikščionybę išpažįstančių žmonių priklauso denominacijoms, kuriose atliekamos panašios apeigos. Bet ar atvaizdų garbinimas pagrįstas Biblija?

Pirmieji krikščionys

Apsvarstykime, kas vyko apie 50 m. e. m., kai apaštalas Paulius lankėsi Atėnuose, — mieste, pagarsėjusiame atvaizdų garbinimu. Paulius atėniečiams aiškino, jog Dievas „gyvena ne rankų darbo šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų... Todėl... neturime manyti, jog Dievybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį arba į meno ar žmogaus minties kūrinius.“ (Apaštalų darbų 17:24, 25, 29, kursyvas mūsų)

Tiesą sakant, Krikščionių graikiškuosiuose raštuose, dar vadinamuose Naujuoju Testamentu, dėl stabų perspėjama ne kartą. Pavyzdžiui, apaštalas Jonas krikščionims patarė: „Sergėkitės stabų!“ (1 Jono 5:21) O Paulius korintiečiams rašė: „Kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais?“ (2 Korintiečiams 6:16) Nemaža dalis pirmųjų krikščionių anksčiau taip pat garbino stabus. Bendratikiams Tesalonikoje apaštalas Paulius tai priminė tokiais žodžiais: „Jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo, trokšdami tarnauti gyvajam, tikrajam Dievui.“ (1 Tesalonikiečiams 1:9). Be abejo, pirmųjų krikščionių požiūris į atvaizdų garbinimą buvo toks pat kaip Jono ir Pauliaus.

„Krikščionys“ ima garbinti atvaizdus

Leidinyje Encyclopædia Britannica rašoma, jog „pirmuosius tris Krikščionių Bažnyčios gyvavimo šimtmečius... krikščioniškojo meno neegzistavo ir Bažnyčia paprastai tam priešinosi visomis išgalėmis. Pavyzdžiui, Klemensas Aleksandrietis kritikavo religinį (pagonių) meną, nes tai skatino žmones garbinti kūrinius, o ne Kūrėją.“

Tad kaip tuomet religiniai atvaizdai tapo tokie populiarūs? Toliau enciklopedijoje rašoma: „Pirmieji apeiginiai paveikslai Krikščionių Bažnyčioje pradėjo rastis apie III a. vidurį, bet kai kuriose bendruomenėse tai sukėlė aršų pasipriešinimą. Bažnytiniai paveikslai ėmė plačiai skintis kelią į krikščionybę tik tuomet, kai IV a. pradžioje, valdant imperatoriui Konstantinui, Romos imperijoje ji tapo valstybine religija.“

Daugybė pagonių, tada ėmusių save laikyti krikščionimis, buvo įpratę garbinti imperatoriaus atvaizdus. „Vyraujant imperatoriaus kultui, — aiškina Džonas Teiloras knygoje „Ikonų tapyba“ (Icon Painting), — žmonės šlovino jo atvaizdą, nutapytą drobėje ar ant lentelės, taigi iki ikonų garbinimo bereikėjo mažo žingsnelio.“ Nuo šio pagoniško papročio ir buvo pereita prie Jėzaus, Marijos, angelų bei „šventųjų“ atvaizdų garbinimo. O pradėjus garbinti paveikslus bažnyčiose, netrukus jie tapo šventenybėmis ir milijonų žmonių namuose.

Garbinimas „dvasia ir tiesa“

Savo klausytojams Jėzus sakė, kad Dievo tarnai jį turi garbinti „dvasia ir tiesa“. (Jono 4:24) Todėl nuoširdus žmogus, norėdamas sužinoti tiesą apie atvaizdų garbinimą, turi ieškoti paaiškinimo Dievo Žodyje.

Pavyzdžiui, Biblijoje užrašyti tokie Jėzaus žodžiai: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jono 14:6) Apaštalas Paulius pareiškė, kad „vienas yra Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas — žmogus Kristus Jėzus“ ir kad „Kristus... užtaria mus“. (1 Timotiejui 2:5; Romiečiams 8:34) Šios mintys įgauna dar gilesnę prasmę, kai skaitome, kad Jėzus gali „išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų“. (Hebrajams 7:25) Artintis prie Dievo turime tik Jėzaus Kristaus vardu. Jo pakeisti negali joks kitas asmuo, o tuo labiau negyvas atvaizdas. Tokios žinios iš Dievo Žodžio padės kiekvienam siekiančiam tiesos suprasti, kaip šlovinti „Tėvą dvasia ir tiesa“. Pasirinkę garbinti Dievą šiuo pranašesniu būdu būsime visokeriopai palaiminti, nes Jėzus sakė, jog „Tėvas tokių garbintojų ieško“. (Jono 4:23)

[Išnaša]

^ pstr. 3 Religiniai atvaizdai — tai kokio nors tikėjimo išpažinėjų garbinami paveikslai, paprastai simbolizuojantys garbinamąjį asmenį. Pavyzdžiui, Rytų stačiatikių bažnyčioje vienose ikonose vaizduojamas Kristus, kitose — Trejybė, „šventieji“, angelai, arba, kaip minėta, Jėzaus motina Marija. Milijonai tikinčiųjų ikonoms jaučia tokią pat pagarbą kaip daugelis kitų statuloms ar kitokiems religiniams simboliams. Panašiai savo dievybių atvaizdus garbina ir kai kurių nekrikščioniškų religijų išpažinėjai.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 20 puslapyje]

Boris Subacic/AFP/Getty Images