Stebime pasaulį

Madingas vanduo

„Tai šiuolaikiška, — rašoma Vokietijos žurnale Natur+Kosmos. — Stilingi studentai nešiojasi buteliuką vandens su firmine etikete. Niujorke madingi žmonės renkasi į vandens barus. O penkių žvaigždučių viešbučiuose patarnautojai siūlo garsių firmų mineralinio vandens. Vertinamas jis pagal kategorijas, analogiškas toms, kurios paprastai suteikiamos tik aukščiausios markės vyno rūšims.“ Leidinyje dar sakoma, kiek šitokia prekė kainuoja: „Už mineralinį vandenį firminiuose buteliuose mokama daug.“ Kai kuriuose viešbučiuose litras tokio vandens gali kainuoti net 62 eurus (214 litų). Nors išrankiems vartotojams butelis firminio mineralinio vandens jau tapo gero stiliaus ženklu, tai nereiškia, kad šitas vanduo kuo nors ypatingas. Kai kurie gamintojai tikina, jog produktas padeda išlaikyti gerą psichinę bei fizinę sveikatą ir grožį. Tačiau daug specialistų nemano, kad šis vanduo kuo nors pranoksta paprastą. Straipsnyje įrodinėjama, jog, pavyzdžiui, Vokietijoje vanduo iš čiaupo nė kiek ne prastesnis už mineralinį, atvežtą iš kitapus žemės rutulio. Ir nereikia nei plastikinių butelių, nei gabenti iš už tūkstančių kilometrų.

 Prancūzų mitybos paslaptys

„Prancūzai suvalgo daug sočiųjų riebalų, — rašoma biuletenyje UC Berkeley Wellness Letter. — Tačiau yra liesesni už amerikiečius ir daug mažiau linkę tukti. Nuo širdies ligų jie miršta perpus rečiau nei amerikiečiai ir rečiau už bet kurios [Europos Sąjungos] šalies gyventojus.“ Kuo paaiškinti tokį paradoksą? Kaip rašoma biuletenyje, priežastis galbūt ta, kad prancūzai „suvartoja mažiau kalorijų“. Atlikus tyrimą Paryžiaus ir Filadelfijos (Pensilvanijos valstija, JAV) restoranuose nustatyta, jog prancūzų porcijos gerokai mažesnės. Yra skirtumų ir valgių gaminimo knygose. Pavyzdžiui, prancūzų receptuose standartinė mėsos porcija mažesnė. „Galbūt labiausiai nustebino tai, kad Prancūzijoje mažas porcijas žmonės valgo daug ilgiau, — teigiama biuletenyje. — Valgymui prancūzai per dieną skiria vidutiniškai šimtą minučių, o amerikiečiai savo kasdienę duoną (plius visa kita) paskubomis sukemša per 60.“ Kokia išvada? Nepadauginkite kalorijų. Rinkitės tai, kas maistinga, bet valgykite su saiku ir pasimėgaudami. Jeigu jums patiekta didelė porcija, pasidalinkite su draugu, arba dalį parsineškite į namus ir „tegu valgymas namuose teikia jums malonumą“.

Kaip prižiūrėti knygas

„Didžiausi [knygų] priešai — laikas ir drėgmė“, — rašoma viename Meksikos žurnalo Día Siete straipsnyje. Kad knygos gerai išsilaikytų, patartina bent kartą per metus nuo jų nuvalyti dulkes. Tačiau tai darykite atsargiai. Knygą stipriai suspauskite pirštais, kad dulkės nepatektų tarp lapų. Apsauga nuo drėgmės — talko milteliai. Jais reikia pabarstyti kiekvieną lapą ir užvertus knygą kelias dienas palaikyti prislėgus kokiu nors sunkiu daiktu. Paskui šepetėliu miltelius nubraukti. Jeigu įsiveisia pelėsis, kruopščiai nugramdykite jį skutimosi peiliuku ir viršelį pavalykite denatūruotu spiritu. Netraukite knygos iš lentynos už nugarėlės viršaus. Geriausia dviem pirštais stipriai suimti už jos per vidurį, truputį pajudinti į abi puses, kad atsirastų didesnis tarpas, ir tuomet palengva ištraukti. Labai didelės knygos, ypač senos, kartais plyšta nuo savo pačių svorio. Kad to neatsitiktų, laikykite jas padėtas horizontaliai.

Unitoriai nyksta?

„Viena iš seniausių [Britanijos] religinių pakraipų... yra prie išnykimo ribos ir per kelis dešimtmečius nustos egzistavusi“, — rašoma Londono laikraštyje The Times. Unitorių judėjimas Britanijoje turi mažiau nei 6000 narių. Pusės jų amžius per 65. Tokią religinio judėjimo baigtį numatė vyriausias šios denominacijos pastorius Piteris Hjugas. Pavyzdžiui, apie seniausią unitorių koplyčią Liverpulyje jis sakė: „Pastoriaus jie neturi nuo 1976-ųjų, taigi iš esmės šis judėjimas ten miręs.“ The Times rašo, jog unitorių pavadinimas Britanijoje žinomas nuo 1673 metų. „XVIII amžiuje, po kilusių teologinių ginčų dėl Kristaus dieviškumo, unitoriais tapo daug Anglijos presbiterionų, paskatintų atmesti tikėjimą Trejybe. Tai sukėlė krizę Anglikonų bažnyčioje.“ Toliau laikraštyje rašoma: „Bet dabar, kai netikėti Trejybe niekas nedraudžia ir daugeliui bažnyčių visai nesvarbu, kiek liberalios jų ‘tikinčiųjų’ pažiūros tradicinių doktrinų klausimais, unitorių judėjimas nebetenka prasmės.“

Senstant ūgis mažėja

Paprastai žmonės sendami mažėja. „Tai labai susiję su sunkio jėga“, — pranešama Australijos laikraštyje The Daily Telegraph. Jai veikiant, per dieną ūgis kinta, o miegant — atsistato. „Tačiau kai organizmas sensta ir silpsta, ūgis palaipsniui mažėja negrįžtamai, — rašo laikraštis. — Metams bėgant netenkame dalies raumenų masės bei riebalų. Tai senėjimo procesas, labai priklausantis nuo hormonų pokyčių, ir pasireiškiantis tuo, kad pradeda irti slanksteliai. Dėl to stuburas gali sutrumpėti daugiau kaip 2,5 centimetro.“ Manoma, jog dažniausiai taip atsitinka dėl osteoporozės.

Dvikalbių šeimų vaikai

„Jeigu vaikai auginami kantriai ir rūpestingai, kelių kalbų mokėjimas gali būti labai naudingas tiek jiems, tiek jų šeimai bei visuomenei“, — konstatuojama Meksiko laikraštyje Milenio. Specialistai „priėjo prie išvados, kad vaikai, kalbantys dviem kalbomis, mokykloje užduotis atlieka geriau nei mokantys tik vieną“. Kartais tėvai nerimauja, kai viename sakinyje vaikas pavartoja skirtingų kalbų žodžius arba vienos kalbos taisykles taiko kitai. „Bet šios gramatinės ‘klaidos’ nežymios ir greit įveikiamos“, — sako psichologijos profesorius, vaikų kalbos vystymosi specialistas Tonis Klainas. Jei vaikai tiek tėvo, tiek motinos kalbos mokomi nuo gimimo, abi įsimena natūraliai ir laikui bėgant puikiai kalbės abiem.