Ar tikrai būtina mankštintis?

„Kad išliktum žvalus, sportuok dukart per savaitę. Mankštinkis kasdien po 30 minučių. Nevartok svaigalų, kad nesusirgtum vėžiu. Šiek tiek išgerk — išvengsi širdies ligų. Ar tokia geranoriškų patarimų gausa neglumina? Vieną dieną antraštės skelbia viena, po savaitės — visiškai ką kita. <...> Kodėl mokslininkų nuomonės skiriasi? Kodėl vieną savaitę kavą gerti nesveika, o kitą — jau nieko bloga?!“ (Mokslų daktarė mankštos ir sporto studijų profesorė Barbara A. Breim).

MEDIKŲ nuomonės dėl mitybos bei sveikatos priežiūros išties neretai skiriasi. Patarimai, kaip saugoti sveikatą, liejasi lyg iš gausybės rago ir dažną visai supainioja. Tačiau dėl vieno dalyko, regis, visi mokslininkai sutaria: norite būti sveikesnis — turite reguliariai sportuoti!

Dabar fizinis neaktyvumas tapo rimta problema, ypač išsivysčiusiose šalyse. Anksčiau čia daugelis sunkiai dirbo: vertėsi žemdirbyste, medžiokle ar statyba. Aišku, kad išgyventų, mūsų protėviai plušėjo pernelyg smarkiai — tai labai išsekindavo ir net sutrumpindavo gyvenimą. Vienoje enciklopedijoje rašoma: „Senovės Graikijoje ir Romoje amžiaus vidurkis buvo 28 metai“ (Encyclopædia Britannica). O XX amžiaus pabaigoje išsivysčiusiose valstybėse — maždaug 74. Kas gi pasikeitė?

Technika — laimė ar nelaimė?

Iš tiesų dabar žmonės palyginti sveikesni ir gyvena ilgiau. Viena to priežastis — technikos laimėjimai. Įvairūs atradimai pakeitė bei palengvino sunkų darbą. O medicinos pažanga pagerino daugumos sveikatą. Ironiška, bet tai davė ir blogų vaisių.

Šiuolaikinė technika ne tik padėjo tausoti sveikatą, bet ir pakeitė daugybės žmonių gyvenseną — ji pasidarė nejudri. Amerikos kardiologų asociacija neseniai išleistame pranešime International Cardiovascular Disease Statistics („Tarptautinė širdies ir kraujagyslių ligų statistika“) rašė: „Ekonominių permainų, miestėjimo, pramonės plėtros bei globalizacijos diktuojama gyvensena sudaro sąlygas širdies ligoms plisti.“ Pasak pranešimo, vieni iš pavojingiausių veiksnių yra „fizinio aktyvumo stoka bei neracionali mityba“.

Daugelyje šalių prieš 50 metų žmogus dar liejo prakaitą laukuose, mynė dviračiu į kaimo banką, o vakarais plušo namie. Tačiau jo anūkų gyvenimas visiškai kitoks. Dabar žmogus didumą darbo dienos praleidžia prie kompiuterio, kur tik reikia, palekia mašina, o vakarais murkso prie televizoriaus.

 Vieno tyrimo duomenimis, anksčiau švedų medkirčiai kasdien sudegindavo po 7000 kalorijų versdami medžius ir tampydami rąstus. Nūdien jie valdo sudėtingą techniką, padarančią didžiąją dalį to sunkaus darbo. Seniau visame pasaulyje vyrai kelius tiesdavo ir taisydavo kirtikliais bei kastuvais. Šiais laikais net besivystančiuose kraštuose kasama ir valoma buldozeriais bei kita sunkiąja technika.

Kinijoje yra regionų, kur motoroleriai baigia išstumti dviračius. O štai Jungtinėse Valstijose, nors ketvirtadalis visų atstumų, kuriuos gyventojams tenka įveikti, tėra vos kilometras, į 75 procentus tų „kelionių“ važiuojama automobiliu.

Dėl šiuolaikinės technikos išaugo nejudrių vaikų karta. Kaip parodė vienas tyrimas, kadangi kompiuteriniai žaidimai darosi „vis įdomesni ir tikroviškesni, vaikai <...> su valdymo pulteliu prasėdi ilgiau“. Prie panašios išvados prieita ir ištyrus televizoriaus žiūrėjimą bei kitokias nejudrias pramogas vaikams.

Kuo nejudri gyvensena pavojinga

Smarkiai sumažėjus fiziniam aktyvumui, padaugėjo įvairių sveikatos problemų. Štai viena Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos tarnyba neseniai pranešė: „Yra pavojus, kad nejudrūs vaikai turės menkesnę savigarbą, patirs didesnį nerimą ir įtampą. Be to, didesnė tikimybė, kad pradės rūkyti ir vartoti kvaišalus. Sėdimą darbą dirbantys asmenys nedarbingi būna dažniau nei dirbantys fiziškai. Vyresnio amžiaus neaktyvūs žmonės greičiau nusilpsta ir praranda kūno lankstumą. Kasdieniai darbai pasidaro sunkūs, todėl daugeliui prireikia kitų pagalbos. Taip pat pablogėja psichinė sveikata.“

Kanados sveikatingumo ir gyvenimo būdo tyrimo instituto prezidentė Kora Kreig aiškina: „Dabar kanadiečiai darbe juda kur kas mažiau <...>. Fizinis aktyvumas apskritai yra sumažėjęs.“ Kanados laikraštyje The Globe and Mail pranešama: „Maždaug 48 procentai kanadiečių turi antsvorio, įskaitant ir 15 procentų tų, kurie  yra nutukę.“ Dar priduriama, jog šalyje per mažai juda 59 procentai suaugusiųjų. Dr. Matis Ūsitupa iš Kuopijo universiteto (Suomija) įspėja, kad „visame pasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų II tipo cukralige, nes gausėja nutukusių ir neaktyvių žmonių“.

Neseniai Honkonge atliktas tyrimas parodė, jog 20 procentų visų mirštančių 35 metų ir vyresnių gyvybę praranda iš dalies dėl fizinės veiklos stygiaus. Profesoriaus Tai-Hing Lamo tyrimo rezultatai buvo išspausdinti 2004 metais leidinyje Annals of Epidemiology. Jame buvo rašoma, kad Honkongo kinams „nejudrumas kelia didesnį pavojų nei rūkymas“. Pagal tyrinėtojų prognozes, dėl tos pačios priežasties „mirtingumas padidės“ ir visoje Kinijoje.

Ar toks nerimas pagrįstas? Ar nejudrumas išties žalingas sveikatai, net labiau už rūkymą? Visi sutinka, jog neaktyvių žmonių didesnis kraujospūdis, taip pat labiau tikėtina, kad jie patirs insultą, širdies priepuolį, susirgs tam tikromis vėžio formomis, osteoporoze ar laikui bėgant nutuks. *

Laikraštyje The Wall Street Journal rašoma: „Kiekviename žemės kampelyje, netgi tuose regionuose, kur dažnas alkanauja, antsvorio turinčių ar nutukusių žmonių daugėja nerimą keliančiu tempu. Pagrindinė to priežastis — tie patys veiksniai, kurie sukėlė nutukimo epidemiją ir JAV, —  kaloringas maistas bei judėjimo stoka.“ Su tuo sutinka ir dr. Stefanas Riosneris, sveikos gyvensenos profesorius iš Karolio medicinos ir chirurgijos instituto Stokholme (Švedija). Maža to, jis pareiškia dar tiesiau: „Nėra tokios šalies, kur nutukusių nedaugėtų.“

Visuotinė problema

Kaip matome, nuosaiki ir reguliari kūno mankšta labai reikalinga, jei norime būti sveiki. Vis dėlto, nors apie fizinės neveiklos pavojus kalbama daug, didelė žmonijos dalis gyvensenos keisti nesiima. Pasaulio kardiologų federacijos manymu, 60—85 procentai žemės gyventojų, „ypač mergaitės ir moterys, juda per mažai, kad būtų naudos sveikatai“. Ši organizacija tvirtina, jog „nepakankamai juda ir beveik du trečdaliai vaikų“. Jungtinėse Valstijose fiziškai pasyvūs yra maždaug 40 procentų suaugusiųjų ir kone pusė 12—21 metų jaunuolių pasportuoja tik retkarčiais.

Tiriant, kiek nejudri gyvensena paplitusi 15 Europos šalių, nustatyta, jog procentinis santykis įvairuoja nuo 43 procentų Švedijoje iki 87 procentų Portugalijoje. San Paule (Brazilija) neaktyvūs apie 70 procentų gyventojų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pranešimu, „iš viso pasaulio surinkti duomenys apie žmonių sveikatos būklę neįtikimai panašūs“. Tad neturėtume stebėtis, jog kasmet nuo aktyvumo stygiaus sukeltų ligų miršta apie du milijonai žmonių.

Medikai jau skambina pavojaus varpais. Todėl valdžios institucijos, stengdamosi informuoti visuomenę apie nuosaikios fizinės mankštos naudą, visame pasaulyje parengė įvairių programų. Štai Australija, Japonija ir Jungtinės Valstijos viliasi iki 2010 metų gyventojų fizinį aktyvumą padidinti 10 procentų. Škotija stengsis, kad iki 2020-ųjų reguliariai sportuotų 50 procentų suaugusių šalies gyventojų. PSO pranešime išvardytos „ir kitos panašias programas paskelbusios šalys: Meksika, Brazilija, Jamaika, Naujoji Zelandija, Suomija, Rusija, Marokas, Vietnamas, Pietų Afrika bei Slovėnija“.

Žinoma, nors sveikatos apsaugos organizacijos ir valdžia rūpinasi mūsų sveikata, didžiausia atsakomybė tenka kiekvienam asmeniškai. Pagalvokite: „Ar esu pakankamai aktyvus? Ar užtektinai mankštinuosi? Jei ne, kaip galėčiau gyventi judriau?“ Kitame straipsnyje panagrinėsime, kaip tapti aktyvesniems.

[Išnaša]

[Rėmelis 4 puslapyje]

Kiek atsieina nejudrumas

Daugelis valdžių bei sveikatos apsaugos organizacijų rimtai susirūpino dėl to, kiek visuomenei atsieina fizinė neveikla.

● Australija. Šalyje jo sukeltoms ligoms gydyti kasmet išleidžiama 283 milijonai eurų.

● Kanada. Pasak Pasaulio kardiologų federacijos, Kanadai vos per vienerius metus tai atsiėjo 1,5 milijardo eurų.

● Jungtinės Valstijos. 2000 metais šalis išleido astronominę sumą — 76 milijardus dolerių (56 milijardus eurų) ligoms, sukeltoms fizinio neaktyvumo, gydyti.

[Rėmelis/iliustracijos 5 puslapyje]

Vaikams būtina daugiau judėti

Tyrimai parodė, kad gausėja reguliariai nesimankštinančių vaikų. Mergaitės mažiau judrios nei berniukai. Pastebėta, jog augančių vaikų fizinis aktyvumas mažėja. Vis dėlto reguliari mankšta labai naudinga, nes:

● stiprina kaulus, raumenis, miklina sąnarius;

● padeda išvengti antsvorio ir nutukimo;

● apsaugo nuo padidėjusio kraujospūdžio ir sumažina su juo susijusių sveikatos problemų grėsmę;

● apsaugo nuo II tipo cukraligės;

● stiprina savigarbą, mažina nerimą, įtampą;

● formuoja sveiko gyvenimo įpročius, kurie greičiausiai išliks ir suaugus.

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Sveikesni pagyvenusieji

Manoma, jog bėgant metams nuosaiki mankšta dar naudingesnė. Tačiau daugelis pagyvenusių žmonių nelinkę sportuoti, nes bijo susižeisti ar susirgti. Žinoma, prieš pradedant aktyviai mankštintis reikėtų pasitarti su gydytoju. Vis dėlto, specialistų manymu, fizinė veikla gali labai pagerinti senyvų žmonių gyvenimą. Štai kokia iš to nauda:

● žmogus tampa atidesnis;

● geriau išlaiko pusiausvyrą, yra lankstesnis;

● pagerėja emocinė sveikata;

● greičiau sveikstama po ligos ar sužeidimo;

● pagerėja skrandžio, žarnų bei kepenų veikla;

● suaktyvėja medžiagų apykaita;

● sustiprėja imuninė sistema;

● padidėja kaulų tankumas;

● atsiranda daugiau energijos.