Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

„Kibernetinis chuliganizmas?“

Daugeliui jaunuolių bendravimui labai svarbūs mobilusis telefonas bei internetas. Tačiau šios ryšio priemonės „gali ir pakenkti santykiams su kitais“, — rašoma Kanados žurnale Maclean’s. Taip kartais atsitinka, nes „kibernetiniai chuliganai“ elektroniniu, skubiuoju paštu arba trumposiomis mobiliojo ryšio žinutėmis lengvai gali terorizuoti pasirinktus asmenis. Kaip rašo tas pats žurnalas, „ketvirtadalis Kanados jaunųjų interneto vartotojų teigia gauną žinučių, kuriose apie kitus prirašyta siaubingų dalykų“. Toks elektroninis chuliganizmas paskatino policiją priminti, jog rašytiniai grasinimai nužudyti prilygsta nusikaltimui. Maclean’s pataria tėvams kalbėtis su vaikais apie tai, kur ir su kuo jie bendrauja internetu, o kompiuterį namuose laikyti matomoje vietoje, kad būtų nesunku kontroliuoti, kokias žinutes jie skaito ir siuntinėja. Taip pat vaikai perspėjami niekada neatsakinėti į chuliganų žinutes, o „savo kodo arba slaptažodžio nesakyti net ir geriausiems draugams“. Tai padės išvengti nepageidaujamo jūsų asmeninės informacijos platinimo.

Daugiau automobilių — daugiau problemų

„Kinija atsisako dviračių ir pereina prie automobilių“, — konstatuojama laikraštyje China Daily. Dabar čia 1000 gyventojų tenka 20 automobilių, o pasaulyje — 120. Prognozuojama, kad ilgainiui Kinijoje jų nepaprastai padaugės. Šalies vystymosi tyrimų centro prie valstybės tarybos direktoriaus pavaduotojas Čen Čintai įsitikinęs, jog, pagausėjus nuosavų automobilių, daugelio gyvenimas pagerės. Bet įžvelgia ir problemų: „Jei nepajėgsime kontroliuoti automobilių išmetamųjų dujų kiekio, miestus terš nebe kūrenamos anglys, o automobiliai.“ Kai kuriuose Kinijos miestuose būtent jie į aplinką išmeta daugiausiai anglies monoksido ir azoto oksido. Imamasi priemonių, kad Pekine iki 2008 metų Olimpinių žaidynių teršalų būtų mažiau.

Apgaulingos „santuokos“

Kaip pranešama Johanesburgo laikraštyje Sowetan, kažkieno apgautos „ištekėjo“ daugiau kaip 3000 Pietų Afrikos Respublikos moterų. Vienas tokios apgaulės būdas — joms duodama pasirašyti neva darbo sutartį, bet iš tikrųjų tai santuokos liudijimas. Taip „jaunikis“ iš užsienio įgyja nuolatinę teisę gyventi šalyje. Apgaulė išaiškėja, kai praradusi asmens dokumentus „nuotaka“ kreipiasi su prašymu išduoti jai naujus, ir sužino, kad jau turi kitą pavardę. Būna, kad jaunieji, nuvykę registruoti santuokos, išgirsta, jog mergina jau turi vyrą. O anuliuoti „santuoką“ nelengva. Vis dėlto tą padaryti pavyko apie 2000 moterų. Kad būtų išvengta tokių suktybių, išleistas naujas įstatymas, pagal kurį sutuoktinis, užsienietis, kitos šalies nuolatinio gyventojo statusą gauna tik po penkerių metų.

Retas archeologinis radinys

Tyrinėdami urvus prie Negyvosios jūros archeologai atrado papuošalų ir kitokių vertybių, kurioms, jų manymu, maždaug 2500 metų. Tie daiktai priskirtini laikotarpiui, kai žydai grįžo į tėvynę iš Babilono tremties. Archeologai iš Hebraistikos universiteto Jeruzalėje ir Bar Ilano universiteto Ramat Gane radinį aptiko metalo detektoriais. Kaip praneša agentūra „Associated Press“, tarp brangenybių buvo bronzos veidrodėlis, sidabro pakabutis, aukso bei pusbrangių akmenukų vėrinys, babilonietiškas agato medalionas ir antspaudas, kuriame pavaizduotas mėnuliui nusilenkiantis Babilono žynys. „Radinys labai retas. Kad būtų aptikta tiek vertingų šio istorinio laikotarpio daiktų, beveik negirdėta“, — sako Izraelio gamtos ir nacionalinių parkų apsaugos organizacijos vyriausiasis archeologas Cvika Cukas.

Insultas ištinka ir vaikus

Kaip pranešama laikraštyje The Vancouver Sun, „Kanadoje kasdien bent vieną vaiką ištinka insultas“. Kanados vaikų išemijos priepuolių registracijos direktorė neurologė Gabrielė de Veber sako, jog po insulto vaikus būtina gydyti nedelsiant, kitaip juos gali ištikti „dar stipresnis insultas, kuris dar labiau pažeis nervų sistemą“. Kaip rašoma laikraštyje, „krešulius skaidantys vaistai turi būti vartojami ne vėliau kaip per tris valandas nuo insulto pradžios“. Bet vaikų insultas „dažnai klaidingai diagnozuojamas kaip širdies priepuolis arba migrena“. Straipsnyje pažymima, kad insulto simptomai yra „tirpulys arba silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje, orientacijos, kalbos, regos sutrikimas, svaigulys ir ūmus skausmas“. Vaikams insultą kartais sukelia kai kurie vaistai nuo širdies ligų ir vėžio. Specialistų nuomone, vienas iš šios ligos rizikos faktorių gali būti „nutukimas ir riebus maistas“.

Užterštas maistas

Kaip pranešama Indijos laikraštyje The Hindu, vienos gamtosaugos organizacijos tyrimas parodė, kad Pietų Azijos gyventojų valgomas įprastas maistas labai užterštas. Nustatyta, jog pagrindiniuose produktuose — mėsoje, prieskoniuose, aliejuje — yra uždraustų arba kitų pavojingų medžiagų, kurių leistinas kiekis viršytas. Pranešime sakoma, jog ilgai išliekantys organiniai teršalai, pavyzdžiui, polichloruotieji bifenilai į aplinką patenka „galbūt iš bet kur išmestų senų transformatorių ir kondensatorių: šie tikriausiai buvo įvežti dar prieš uždraudžiant [polichloruotuosius bifenilus]“ arba yra išleidžiami iš laivų išmontavimo aikštelių. Kitų tyrimų duomenimis, daržovėse ir vytintoje žuvyje aptikta DDT. Nors kontroliuoti tokių pavojingų medžiagų vartojimą numatyta tarptautinėmis sutartimis, pranešime sakoma, kad ‘ištyrus motinos pieno, riebalų ir žmogaus kraujo mėginius, juose rasta gana daug DDT, heksachlorbenzeno, aldrino, dieldrino, [dioksino], furanų ir polichloruotųjų bifenilų’.

Ginkluota visuomenė

„Ginklų, ypač mažo kalibro, dabar tiek daug, kad dėl to kas minutę žūsta žmogus, o per metus [visame pasaulyje] gyvybės netenka 500000, — teigiama Londono laikraštyje The Independent. — 2001 metais pagaminta 16 milijardų šaudmenų — jų pakaktų kiekvieną mūsų planetos gyventoją nušauti du kartus.“ Kasmet pagaminama beveik aštuoni milijonai šaunamųjų ginklų, daugiausia ne karo tikslams. Remdamosi tyrimo duomenimis, Tarptautinė amnestija, „Oxfam“ ir Tarptautinė organizacijų kovai su mažakalibrių ginklų plitimu sąjunga konstatuoja, jog „ten, kur anksčiau vyraudavo taika, o retus konfliktus žmonės spręsdavo kumščiais arba peiliais, dabar tai daroma šautuvais“. Vienoje šalyje šaudmenys netgi atstoja valiutą. Kitoje šalyje mokytojui, mokiusiam anglų kalbos pagyvenusią moterį, buvo sumokėta granatomis. Trečioje, kaip rašoma laikraštyje, „tėvai vaikams duoda vardus ‘Uzi’ arba ‘AK’, mat taip vadinasi jų mėgstamiausi automatai“.