„Vėjyje šokantys žirgai“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

„Ar įmanoma abejingai stebėti ritmingus tavo žingsnius, nepriekaištingą eiseną, tramdomą veržlumą bei proporcingą stotą?“ (ISPANŲ POETAS RAFAELIS ALBERTIS)

ŠVIESOS užgęsta, pasigirsta muzika. Į areną ant balto žirgo pagal muziką įjoja raitelis. Prie jo prisijungia kiti jojikai; žirgai juda stebėtinai darniai ir gracingai. Žiūrovai sulaikę kvapą su nuostaba žiūri, kaip šie stotingi ristūnai grakščiai atlieka neįprasto šokio figūras.

Ispanijos Karališkoji Andalūzijos jojimo mokykla Cheres de la Fronteroje žirgų „šokiais“ garsėja visame pasaulyje. Galima pavadinti tai baletu, kuriame gausu klasikinio bei tautinio (isp. doma vaquera) choreografinio jodinėjimo elementų. * Per pasirodymą skamba ispanų liaudies muzika, o raiteliai būna pasipuošę XVIII amžiaus kostiumais.

Grynakraujis ispanų žirgas

Pasirodymuose dalyvauja grynakraujai ispanų ristūnai, dar vadinami andalūzais. Tai sena veislė, klajojusi dar prieš tūkstančius metų Iberijos pusiasalio kalnuose.  Romėnai andalūzus mėgo ir turėjo jų kavalerijoje.

Andalūzai ištvermingi, judrūs, kilnūs bei klusnūs. Jie vertinami dėl puikaus būdo, nes yra ir temperamentingi, ir lengvai dresuojami. Šie ristūnai geba atlikti labai sudėtingus žingsnius bei šuolius. Tačiau paversti kilnų žirgą grakščiu šokėju ne taip lengva.

Išjodinėjimas

Karališkąją Andalūzijos jojimo mokyklą 1972-aisiais įkūrė Alvaras Domekas. Pirmiausia kruopščiai parinktais specialiais pratimais stiprinami žirgų raumenys. Taip ilgainiui gyvūnai pajėgs tobulai atlikti sudėtingas meninio jojimo figūras. Ši ypatinga išjodinėjimo technika taikoma dviejuose garsiuose centruose: Ispaniškojo jojimo mokykloje Vienoje ir Ispanijos Karališkojoje jojimo mokykloje. Šiuose centruose vykstantys pasirodymai žavi žiūrovus ir padaro įspūdį net pačiam reikliausiam išjodinėtojui.

Tiek žirgui, tiek raiteliui reikia ilgai mokytis, kol pasieks aukštą meistriškumo lygį. Abu paprastai treniruojasi ketverius metus penkiskart per savaitę po septynias valandas kasdien. Iš pradžių ristūnas pratinamas žengti pirmyn davus ženklą — tai pati pagrindinė komanda. Ją ištobulinus, žirgas mokomas susitelkti — patraukti užpakalines kojas po kūnu perkeliant daugiau svorio į pasturgalį. Tik taip įmanoma atlikti sudėtingesnius pratimus.

Be to, žirgai mokomi aliūrų, arba judėjimo būdų. Jų yra dvi rūšys: natūralūs ir dirbtiniai. Pirmiausia ištobulinami natūralūs — žinginė, risčia, šuoliavimas. Norint žirgą išmokyti dirbtinių Karališkosios mokyklos aliūrų, tarp jo ir raitelio turi būti artimi santykiai. Šiems judesiams reikia begalinio tikslumo ir milžiniškų jėgų. (Skaitykite rėmelį „Pagrindiniai žirgų baleto aliūrai“.)

„Sudėtingoms Karališkosios mokyklos figūroms atlikti tarp žirgo ir raitelio turi būti užsimezgęs labai glaudus ryšys, — sako už pasirodymus atsakingas vienas iš mokyklos direktorių Chosė Marija Sančes Kobosas. — Andalūzai laikomi vieni kilmingiausių iš visų veislių ir kai kurie išties gali artimai susidraugauti su raiteliu. Tačiau būna, kad jiedu nesutaria, todėl jojiką tenka keisti.“

Paklaustas, kaip žirgai reaguoja į muziką, Chosė Marija aiškina: „Žirgai muziką priima kitaip nei žmonės, tačiau akivaizdu, kad muzika per pasirodymus juos veikia. Jie akivaizdžiai reaguoja į liaudies muziką, dažniausiai skambančią pasirodymuose, ir, atrodo, atsiliepia į publikos plojimus.“

Mokykloje dresuojamiems žirgams patinka ypač didelis rūpinimasis. Juos kruopščiai ruošia parodoms, kasdien po treniruočių nuplauna prakaitą ir taip atgaivina. Kadangi arklių oda jautresnė nei žmonių, jai reikia specialios priežiūros.

„Ispanai turi tokią patarlę, — sako Chosė Marija. — Pirmuosius 7 metus žirgas yra tavo draugo, kad jį apmokytų; kitus septynerius metus juo džiaugiesi tu, o paskui jis tinka tik priešui. Tačiau ši patarlė ne visuomet taikoma mūsų mokykloje. Štai vienas iš eržilų, Samoranas, dalyvavo pasirodymuose būdamas net 22 metų!“

Galutinis viso šio nepaprastai kruopštaus rūpinimosi ir mokymo rezultatas — meistriškas pasirodymas. Tuomet žiūrovai pamato, kaip ristūnai bei raiteliai tarsi susilieja į viena ir kaip grakštūs, bet stiprūs žirgai gracingai atlieka figūras pagal ispanų liaudies muziką. Tad nenuostabu, kad Albertis baigdamas savo eilėraštį, cituotą įžangoje, šiuos grakštuolius pavadino „vėjyje šokančiais žirgais“.

[Išnaša]

 [Rėmelis/iliustracijos 17 puslapyje]

Pagrindiniai žirgų baleto aliūrai

Aliūras — tai tam tikras žirgų judėjimo būdas. Čia išvardysime kai kuriuos pagrindinius.

Piaffe: risčia vietoje.

Passage: lėta risčia, aukštai keliant kojas; atrodo taip, lyg žirgas šoktų.

Levade: žirgas atsistoja ant užpakalinių kojų ir kurį laiką stovi 45 laipsnių kampu. Tam reikia itin daug jėgos ir tobulos pusiausvyros.

Curvet: žirgas atlieka kelis šuoliukus į priekį ant užpakalinių kojų, neliesdamas žemės priekinėmis.

Capriole: žirgas pašoka; pasiekęs aukščiausią tašką, priekines kojas prilenkia prie krūtinės ir stipriai spiria užpakalinėmis.

Žirgų kinkiniai

Kitas pasirodymo momentas yra enganche (tariama enganče), arba porų kinkiniai — abu žirgai sinchroniškai „šoka“ traukdami tradicines karietas. Tokiam lygiui pasiekti irgi reikia ne vienerių metų. Matydami išdabintus ristūnus bei išsipuošusius vadeliotojus žiūrovai nusikelia į laikus, kai arkliai ir karietos buvo pagrindinė susisiekimo priemonė.

[Šaltinių nuorodos]

Piaffe, passage ir capriole: Fotografía cedida por la Real Escuela Andaluza; curvet, levade ir karieta: Fundación Real Escuela Andaluza del Arte Ecuestre

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Fotografía cedida por la Real Escuela Andaluza