Saugokite odą!

„Žmonės nė neįtaria, kokia iš tikrųjų pavojinga saulė [...] ir kaip ji gali pakenkti odos DNR. Daugkartinis saulės poveikis tarsi uždelsto veikimo bomba — ilgainiui gali išprovokuoti odos vėžį“ (Odos vėžio specialistas dr. Markas Berč-Meičinas).

ODA — pats didžiausias kūno organas. Vidutinio ūgio vyro kūną dengia 1,8, o moters — 1,6 kvadratinio metro odos. Joje yra receptorių, kurie reaguoja į skausmą, lytėjimą, temperatūrą. Oda saugo organizmą nuo karščio, šalčio, traumų, taip pat nuo toksinų, chemikalų bei įvairių teršalų, nepraleidžia į jį vandens ir sulaiko jame esančius skysčius. Tačiau oda turi potencialų priešą — saulę. Bet argi saulės spinduliai nėra būtini gyvybei?

Taip, jie būtini. Augalams, nuo kurių irgi priklauso mūsų gyvybė, reikia saulės šviesos. Be to, saikingas spindulių kiekis organizmą skatina gaminti vitaminą D, kuris skaido kalcį, reikalingą kaulams stiprinti. Bet jei šiek tiek saulės ir naudinga, tai nereiškia, kad kuo jos daugiau, tuo geriau. Saulė skleidžia ultravioletinius spindulius (UV), ir jie odai gali nepataisomai pakenkti. Pavyzdžiui, pirma laiko atsiranda raukšlių.

Tačiau knygoje Saving Your Skin perspėjama apie daug didesnį pavojų: „Ultravioletiniai spinduliai pažeidžia DNR [genetinę medžiagą, kontroliuojančią ląstelių veiklą, pavyzdžiui, dalijimąsi], slopina imuninę sistemą ir gali organizme sustiprinti vėžį sukeliančių cheminių medžiagų poveikį. Jau pats žodis „vėžys“ baugina. Bet ar daug žmonių serga odos vėžiu? Ar yra priežasčių nerimauti?

Odos vėžys — šių laikų rykštė

Medicinos žinyne The Merck Manual konstatuojama, jog ši vėžio rūšis pasaulyje paplitusi labiausiai. Jungtinėse Valstijose kuria nors odos vėžio forma serga kas šeštas ar septintas gyventojas. Tokių ligonių vis daugėja. „Dabar apskaičiuota, jog kokia nors odos vėžio forma išsivystys 50 procentų šešiasdešimt penkerių metų sulaukusių žmonių“, — rašo dr. Viljamas Leinas knygoje The Skin Cancer Answer. Amerikos dermatologijos akademijos duomenimis, šalyje melanoma per metus nusineša 7500 gyvybių ir  ja suserga vis daugiau žmonių. Tamsiaodžiai serga rečiau, bet nėra nuo šios ligos apsaugoti ir jie.

Kodėl odos vėžys tampa tikra rykšte? Nors galbūt tai priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių, pavyzdžiui, aukščio virš jūros lygio, geografinės platumos, debesuotumo, ozono sluoksnio storio, pagrindinė priežastis yra ilgas buvimas saulėje. Gyvensena pasikeitė. Žmonės, dirbantys patalpose, vis dažniau atostogas praleidžia paplūdimyje ar šiaip gamtoje. Išpopuliarėjo ir tapo daug kam prieinamas kopimas į kalnus arba slidinėjimas. Pasikeitė ir mados. Seniau dėl kuklumo vyrai bei moterys rengdavosi ilgais maudymosi kostiumais, o dabar tokiais, kurie nedaug tepridengia kūną. Atitinkamai padaugėjo susirgimų odos vėžiu. Ar nereikėtų pasimokyti iš dykumų gyventojų, kad ir beduinų, vilkinčių ilgais, lengvais drabužiais ir apsidengusių galvas, kurie žino tai, ką mes, regis, ignoruojame?

Odos vėžys — akivaizdus pavojus

Yra trys dažniausios odos vėžio formos: bazalioma, plokščialąstelinis vėžys (spinalioma) ir melanoma. Bazalioma ir plokščialąstelinis vėžys prasideda išoriniame odos sluoksnyje, kurio vidutinis storis vienas milimetras. Šie ne melanomos tipo piktybiniai navikai išsivysto dėl nuolatinio buvimo saulėje. Pavyzdžiui, žmonėms, dirbantiems lauke, beveik išimtinai jis atsiranda tose kūno dalyse, kurios gauna daugiausiai saulės, — ant veido, rankų. * Šitos karcinomos dažniausiai prasideda nuo mazgelio arba žaizdelės, kuri didėja, dažniausiai kraujuoja ir neužgyja. Jos gali išplisti į kitus audinius. Apie 75 procentai odos vėžio atvejų — bazaliomos. Plokščialąstelinis vėžys retesnis, tačiau yra labiau linkęs metastazuoti, arba plisti, į kitas kūno vietas. Nors ne melanomos tipo odos vėžį išgydyti lengviau, jį svarbu anksti diagnozuoti, nes negydomas gali tapti mirties priežastimi.

Melanomos, kurios sudaro tik 5 procentus odos vėžio susirgimų, irgi prasideda išoriniame odos sluoksnyje. Viena iš pagrindinių ligos priežasčių, regis, yra intensyvus, nereguliarus buvimas saulėje. Tai pasakytina apie dirbančius patalpose, bet atostogas leidžiančius saulėkaitoje. Maždaug 50 procentų melanomų išsivysto iš pigmentinių apgamų, ypač ant pečių ir blauzdų.

Nuo šio odos vėžio miršta daugiausia žmonių, nes laiku negydomas jis prasiskverbia į vidinį odos sluoksnį — tikrąją odą, arba dermį, kuriame yra kraujagyslių ir limfagyslių. Iš čia greit metastazuoja. Onkologas dr. Laris Neitansonas sako: „Paradoksalu tai, kad anksti pastebėta melanoma dažniausiai išgydoma, kita vertus, kai prasideda metastazės, ji palyginus atspari tiek vaistams, tiek švitinimui.“ Susidarius metastazėms, iki penkerių metų išgyvena vos 2—3 procentai  ligonių. (Apie ankstyvuosius melanomos požymius skaitykite rėmelyje 7-ame puslapyje.)

Kam gresia pavojus susirgti odos vėžiu? Be tų, kurie nuolat būna saulėje arba retkarčiais intensyviai deginasi, ypač didelė rizika yra šviesios odos, plaukų ir akių žmonėms, turintiems apgamų, strazdanų bei tiems, kurių šeimoje kas nors sirgo šia liga. Tamsesnio gymio oda vėžiui atsparesnė. Ar tai reiškia, kad kuo daugiau įdegate, tuo mažesnis pavojus susirgti? Ne, nors įdegis yra apsauginė odos reakcija į ultravioletinius spindulius, deginantis oda pažeidžiama, o dėl dažnų pažeidimų rizika susirgti vėžiu didėja.

Kaip odos vėžys gydomas

Tai priklauso nuo auglio tipo, vietos ir dydžio bei ankstesnio gydymo. Yra keli metodai: chirurginė operacija, nugrandymas, išdeginimas elektrine adata, kriochirurginis (sušaldant) ir radioterapinis metodas. Sunkiausia pašalinti visas vėžio ląsteles. Atliekant Moso operaciją bazaliomos ir plokščialąstelinio vėžio ląstelės veiksmingai šalinamos mikroskopiniu tikslumu (tikimybė pasveikti 95—99 procentai), todėl išsaugoma daugiausiai sveikų audinių ir lieka nežymūs randai. Tačiau bet kuriuo atveju gali prireikti persodinti audinius.

JAV nacionalinis institutas, tiriantis senėjimo problemas, primena, jog „bet koks odos vėžys išgydomas, jei nustatytas ir pradėtas gydyti, kol dar nespėjo išplisti“. Todėl svarbu jį laiku pastebėti. Bet kaip odos vėžio išvengti?

Išmokite saugotis saulės

Šito mokyti reikia nuo pat vaikystės. Odos vėžio fondo duomenimis, diduma žmonių saulėkaitoje daugiausiai laiko praleidžia iki 18 metų. Tai sudaro apie 80 procentų laiko, išbūto saulėje per visą gyvenimą. Net dėl vienintelio stipraus nudegimo iki pūslių vaikystėje rizika vėliau susirgti melanoma padvigubėja. Mat odos vėžys išsivysto per 20 ar daugiau metų. (Patarimus, kaip apsisaugoti nuo saulės, skaitykite rėmelyje 8-ame puslapyje.)

Australijoje odos vėžiu — ypač melanoma — serga itin daug žmonių. * Taip yra todėl, kad didžioji dalis gyventojų — šviesios odos imigrantai iš Šiaurės Europos ir dažniausia gyvena prie paplūdimių. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad kuo jaunesni jie atvyko į Australiją, tuo didesnė melanomos rizika. Tai rodo, jog aiškinti, kaip saugotis saulės, reikia nuo mažens. Valdžia pradėjo veiksmingą kampaniją, kurios tikslas aiškinti apie saulės keliamus pavojus. Visi raginami vilkėti marškinėlius, nešioti skrybėlę ir teptis apsauginiu kremu. Dėl šių nedidelių gyvensenos pakeitimų jaunesni šalies gyventojai melanoma serga rečiau.

Svarbu naudoti kremą, saugantį tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. Tai būtina net apsiniaukusią dieną, nes pro debesis prasiskverbia 85 procentai ultravioletinių spindulių. Jie gali prasiskverbti ir pro skaidrų vandenį. Kai kurie specialistai rekomenduoja naudoti kremą, kurio saulės apsaugos faktorius (SAF) yra mažiausiai 15. Norėdami apskaičiuoti, kiek laiko toks kremas jus saugos, minučių, kurias praleidus saulėje jūsų oda paprastai ima reaguoti į spindulius, skaičių padauginkite iš 15. Kremu reikėtų pasitepti  bent kas dvi valandas, tačiau bendras apsaugos laikas dėl šito dvigubai nepailgėja.

Be to, leidinyje The Skin Cancer Answer perspėjama, kad nebūtume užliūliuoti klaidingos nuomonės, jog išsitepę kremu nuo saulės esame saugūs. Nei nuo įdegimo, nei nuo odos vėžio šimtu procentų neapsaugo jokia priemonė. Maža to, rizika gali net padidėti, jei, nors ir išsitepę kremu, saulėje būsite ilgiau, manydami, jog tai nepakenks. Knygoje rašoma: „Saugaus buvimo saulėje įpročiai nepakeičiami. Apsisaugoti nuo odos vėžio įmanoma tik rengiantis kūną dengiančiais drabužiais ir vidurdienį, per patį karštį, būnant viduje.“

O ką galima pasakyti apie soliariumus? Vos 20 minučių, praleistų soliariume, prilygsta maždaug keturioms valandoms saulėje. Buvo manoma, jog taip degintis saugu, nes soliariumuose daugiausiai naudojami UVA spinduliai, kurie nudegimų lyg ir nesukelia. Bet knygoje The Skin Cancer Answer teigiama: „Dabar žinoma, kad UVA į odą prasiskverbia giliau nei UVB ir gali sukelti odos vėžį bei susilpninti imuninę sistemą.“ Atlikus vieną tyrimą, kuris aprašytas tarptautiniame The Miami Herald leidime, nustatyta, jog moterims, kurios kartą per mėnesį arba dažniau lankosi soliariume, „rizika susirgti melanoma padidėja 55 procentais“.

Todėl pasirūpinti apsauga būnant saulėje labai svarbu. Prisiminkite: dėl to, kad nudegėte šiandien, po 20 ar daugiau metų gali išsivystyti odos vėžys. Kaip kai kurie grumiasi su šia liga ir kas jiems padeda ištverti?

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

PAGRINDINIAI MELANOMOS POŽYMIAI

1. ASIMETRIJA. Pradžioje melanomos būna asimetriškos (dvi pusės nesutampa). Įprasti apgamai yra apvalūs ir taisyklingos formos.

2. NETAISYKLINGI KRAŠTAI. Ankstyvoje stadijoje melanomos dažnai būna nelygios, jų kraštai dantyti arba rantuoti. Paprastų apgamų krašteliai lygesni.

3. KINTANTI SPALVA. Dažnai pirmas melanomos požymis — kintantys rudi, gelsvai rudi, juodi atspalviai. Vystydamasi toliau ji gali įgauti raudoną, baltą, mėlyną spalvą. Įprasti apgamai dažniausiai būna rusvi.

4. SKERSMUO. Melanomos būna didesnės nei įprasti apgamai (ankstyvoje stadijoje užauga iki maždaug 6 milimetrų).

[Šaltinių nuorodos]

Šaltinis: Odos vėžio fondas

Pakitusių apgamų pavyzdžiai: Images courtesy of the Skin Cancer Foundation, New York, NY, www.skincancer.org

 [Rėmelis/iliustracijos 8 puslapyje]

PATARIMAI, KAIP APSAUGOTI ODĄ

1. Kuo trumpiau būkite saulėje, ypač tarp 10-os ir 16-os valandos, kai ultravioletiniai spinduliai patys kenksmingiausi.

2. Bent kartą per tris mėnesius apsižiūrėkite odą nuo galvos iki pėdų.

3. Jei ruošiatės ilgiau būti lauke, išsitepkite apsauginiu kremu nuo saulės, kurio SAF — 15 ar daugiau. Juo gausiai išsitepkite pusvalandį prieš išeidami į saulę, o paskui pakartotinai kas dvi valandos. (Kūdikiams iki šešių mėnesių preparato nuo saulės nudegimo naudoti negalima.)

4. Saugotis saulės vaikus mokykite nuo mažens, nes vėžį sukeliantys odos pažeidimai prasideda būtent vaikystėje.

5. Nešiokite tai, kas saugo nuo saulės: ilgas kelnes, ilgarankovius marškinius ar palaidinukę, plačiabrylę skrybėlę bei akinius, kurie nepraleidžia ultravioletinių spindulių.