Stebime pasaulį

Seniausias pasaulyje universitetas?

Grupė Lenkijos ir Egipto archeologų atrado senovinio Aleksandrijos (Egiptas) universiteto liekanas. Kaip rašo laikraštis Los Angeles Times, tyrinėtojai atkasė 13 maždaug vienodo dydžio auditorijų, kuriose iš viso galėdavo rinktis iki 5000 studentų. Laikraštis praneša, kad kiekvienoje šių patalpų „išilgai trijų sienų leidžiasi suolų eilės ir kai kurios susijungdamos sudaro „U“ raidės formą“. Viduryje stovi pakyla, greičiausiai, skirta dėstytojui. „Tokio auditorijų komplekso iki šiol nėra pavykę atrasti nei vienoje senovės graikų ir romėnų gyvenvietėje Viduržemio jūros pakrantėse“, — sako archeologas Zehi Havesas, Egipto senovės radinių aukščiausios tarybos prezidentas. Haveso manymu, šis statinys, „ko gero, yra seniausias universitetas pasaulyje“.

 Česnakiniai ledai?

Česnakas nuo seno vertinamas dėl gydomųjų savybių. O dabar, kaip rašo laikraštis The Philippine Star, Marijano Markoso valstybiniame universitete, šiaurės Filipinuose, „sveikatai gerinti“ sukurti česnakiniai ledai. Tikimasi, kad naujasis produktas palengvins ligas, kurias, kaip manoma, lengvina ir pats česnakas. Pavyzdžiui, jis tinka nuo slogos, karščiavimo, aukšto kraujospūdžio, kvėpavimo takų susirgimų, reumato, gyvatės įkandimo, dantų skausmo, tuberkuliozės, kokliušo, žaizdų ir net nuplikimo. Tad gal jau atsirado norinčių paragauti?

Subtropikai Arktyje

Tarptautinė mokslininkų grupė, dariusi Arkties vandenyno dugne gręžinius tarp Sibiro ir Grenlandijos, tvirtina, jog čia kadaise vyravo subtropinis klimatas. Arktinių kasinėjimų ekspedicija, lydima trijų ledlaužių, iš beveik 400 metrų gylio po vandenyno dugnu iškėlė nuosėdinės uolienos pavyzdžių. Juose rastos smulkutės jūros augalų bei gyvūnų fosilijos rodo, jog anksčiau šiose platumose vandenyno temperatūra siekė plius 20 laipsnių Celsijaus (dabar — minus 1,5 laipsnio). Pasak Stokholmo universiteto profesoriaus Jano Bakmano, kurį citavo BBC naujienų agentūra, „atsižvelgiant į šioje ekspedicijoje surinktos mokslinės medžiagos rezultatus, ankstyvoji Arkties baseino istorija bus įvertinta iš naujo“.

Vietoj mokyklinės lentos — skaitmeninė

Kaip pranešama laikraštyje El Universal, Meksikoje daugiau kaip 21000 pradinių mokyklų klasių tradicinė žalios spalvos lenta, kreida ir kempinė keičiama į elektroninę lentą, prijungtą prie kompiuterio. Dabar tokia metro aukščio ir dviejų pločio lenta jau naudojasi penktokai ir šeštokai. Parengtos septynios elektroninio formato knygos, iš kurių mokoma istorijos, gamtos mokslų, matematikos, geografijos ir kitų dalykų. Elektroninėje lentoje galima rodyti ir filmuotą medžiagą. Štai vienoje klasėje moksleiviai „matė Tikalo ir Palenkės piramides, susipažino su majų tradicijomis, klausėsi [jų] muzikos“. Kuo toks metodas naudingas? „Vaikai labiau sutelkia dėmesį, daugiau išmoksta ir aktyviau dalyvauja pamokoje“, — sako jų mokytoja.

Milijonas savižudybių per metus

Pasaulyje beveik pusę mirusių smurtine mirtimi sudaro savižudžiai. Kasmet nusižudo net milijonas žmonių. 2001-aisiais šis skaičius viršijo tais metais nužudytus ir žuvusius karuose kartu paėmus. Kiekvienai savižudybei tenka nuo 10 iki 20 nepavykusių bandymų nusižudyti. Tokius duomenis paskelbė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), įsikūrusi Ženevoje (Šveicarija). PSO atkreipia dėmesį į tai, jog kiekviena mirtis „paveikia daugybę šeimų ir draugų, nes jie labai nukenčia emocine, socialine bei ekonomine prasme“. Pranešime pažymima, jog nuo savižudybės gali apsaugoti „išsiugdyta savigarba“, šilti ir tvirti santykiai su artimaisiais, taip pat religiniai įsitikinimai bei dvasingumas.

Grėsmingos dulkių audros

Londono laikraštyje The Times rašoma, jog dėl dykumose išpopuliarėjusių visureigių „pasaulyje dešimteriopai padažnėjo dulkių audrų, kurios žaloja aplinką ir žmonių sveikatą“. Mašinos suardo trapų dykumų paviršių ir smėlis lengvai išpustomas. „Visureigių dykumose dabar gausybė, — sako Oksfordo universiteto profesorius Endriu Gaudis. — Vidurio Rytų klajokliai, anksčiau jodinėję ant kupranugarių, dabar bandas prižiūri važinėdami visureigiais.“ Dulkių audros dykumose ne tik pakelia debesis dulkių, bet, kaip perspėja Gaudis, „iš dirbamos žemės bei išdžiūvusių ežerų išsiurbia herbicidus bei pesticidus ir visa tai pakelia į atmosferą“. Tarp oru pernešamų dalelių yra alergenų bei sporų, labai kenksmingų sveikatai. Aplinkosaugininkai susirūpinę, kad tam tikrus Afrikos regionus gali ištikti retas gamtos reiškinys, panašus į įvykusį praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose,1 kai, išarus pernelyg didelius žemės plotus, dėl užsitęsusių sausrų ir nesiliaujančių dulkių audrų buvo nuniokotos šalies prerijos.

Nerūpestingumo kaina kalnuose

Kopdami į kalnus kasmet žūsta šimtai žmonių. Kai kurie tampa griūčių aukomis arba miršta netikėtai sutrikus sveikatai, pavyzdžiui, ištikus širdies priepuoliui. Tačiau, kaip rašo laikraštis Leipziger Volkszeitung, viena iš pagrindinių žūties kalnuose priežasčių — nerūpestingumas. Beje, žūsta ne vien jauni ir neprityrę. Kaip sako Cermato (Šveicarija) kalnų gidų asociacijos prezidentas Migis Bineris, „nesvarbu, prityręs keliautojas ar ne, dažniausiai nelaimė atsitinka tuomet, kai asmuo pervertina savo sugebėjimus arba nekreipia dėmesio į oro sąlygas“. Tie, kas turi mobiliuosius telefonus, jaučiasi pernelyg tikri, kad visada atskris sraigtasparnis ir išgelbės iš bet kokios kritiškos padėties.

Paslaptingosios bangos milžinės

Kalbama, jog kas savaitę kur nors pasaulyje nuskęsta vidutiniškai du didžiuliai laivai. Jūra praryja net galingiausius tanklaivius ir milžiniškus 200 metrų ilgio krovininius laivus. Manoma, kad daugelio šių nelaimių kaltininkės yra anomališkai didelės bangos. Pranešimai apie baisias vandenyno bangas, galinčias nuskandinti didžiulius laivus, ilgai buvo laikomi tik jūreivių prasimanymais. Tačiau vieno Europos Sąjungos mokslinio tyrimo rezultatai patvirtina, kad tokiomis istorijomis galima tikėti. Ieškodami gigantiškų bangų tyrinėtojai atliko palydovų radarais užfiksuotų vandenynų vaizdų kompiuterinę analizę. Kaip rašoma laikraštyje Süddeutsche Zeitung, šio tyrimo vadovas Volfgangas Rozentalis pasakė: „Mes įrodėme, jog bangos milžinės kyla net dažniau, nei kas galėjo įsivaizduoti.“ Per trejetą savaičių jo grupė tokių reiškinių suskaičiavo bent dešimt. Tos bangos yra beveik vertikalios, gali iškilti iki 40 metrų ir duždamos virš laivo gerokai jį aplamdyti ar net nugramzdinti. Prieš jas atsilaikyti pajėgia tik nedaugelis laivų. „Dabar turime ištirti, ar šių bangų pasirodymą įmanoma prognozuoti“, — sako Rozentalis.