Ar kada ragavote šokinėjančių uogų?

Iš Atsibuskite! bendradarbio Kanadoje

ŪKININKAS pribarsto sierinių trąšų į dirvą, taip dar labiau ją parūgštindamas. Rudenį, derliui pribrendus, laukus užtvindo. Paskui paėmęs nurinktų uogų meta žemėn, kad pamatytų, ar jos atšoks.

Gal jis išprotėjęs? Priešingai, šie, rodos, pragaištingi veiksmai laiduoja, kad jo derlius yra pats kokybiškiausias. Tas ūkininkas augina spanguoles. Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie šitas ištvermingas uogas?

Auga pelkėse

Pirmiesiems europiečiams, išsilaipinusiems Šiaurės Amerikos šiaurrytinėje pakrantėje, vietiniai mainais pasiūlė raudonų gaivaus skonio aitrokų uogų. Pekvotų genties indėnai, gyvenę dabartiniame Kodo kyšulyje, jas vadino ibimi — „kartieji vaisiai“. Kadangi augalo stiebas bei žiedas primena gervės kaklą ir galvą, anglų kolonistai praminė jas gervės uogomis. Beje, taip pavadintos galėjo būti ir dėl to, kad ten gyvenantys šių paukščių pulkai jas išties mėgsta.

Indėnai spanguoles rinkdavo pelkėse. Dėl drėgmės, pūvančios augmenijos dirvožemis ten pasidarė neįprastai rūgštus, tad daugumai augalų netiko. Tačiau spanguolės čia tarpte tarpsta. Žemaūgiai, šliaužiančiais stiebais jų krūmeliai žėlė nuo pat dabartinės Virdžinijos valstijos pietuose iki Kanados šiaurėje.

1680 metais Mahlonas Steisis iš Naujojo Džersio broliui į Angliją rašė: „Spanguoles, kurios spalva ir dydžiu primena vyšnias, galima išlaikyti iki kito derliaus. Iš jų daromas puikus padažas, tinkantis prie elnienos, kalakutienos bei kitų didelių paukščių mėsos. Be to, spanguolių pyragas skanesnis už agrastų ar vyšnių. Tų uogų mums prineša indėnai.“

Maistas, vaistas ir konservantas

Amerikos čiabuviai pasinaudojo spanguolių savybėmis, neleidžiančiomis maistui gesti. Jie gamino pemikaną: džiovintą mėsą arba žuvį sugrūsdavo su spanguolėmis. Iš tos masės darydavo paplotėlius ir džiovindavo saulėje. Ilgais žiemos mėnesiais pemikanas būdavo  puikus baltymų ir vitaminų šaltinis. Uogoms konservuojamųjų savybių teikia didelis kiekis pektino. Be to, jose gausu vitamino C. Todėl seniau jūreiviai, kad nesusirgtų skorbutu, į ilgas keliones pasiimdavo ne vieną statinę spanguolių.

Indėnai šias uogas vartojo gydymui — sutrindavo su kukurūzų miltais ir dėdavo ant žaizdos, kad apsisaugotų nuo kraujo užkrėtimo. Nauji tyrimai parodė, jog spanguolių sultys padeda išvengti kai kurių šlapimo takų infekcijų, nes bakterijoms neleidžia prisitvirtinti prie šlapimtakių sienelių.

Kodėl „šokinėjančios“?

Jei išsirpusią spanguolę perpjausite pusiau, pamatysite keturias oro pūsleles. Šios pasirodė esančios dvejaip naudingos ūkininkams. Pirmiausia, užuot derlių rinkę rankomis, augintojai gali užtvindyti laukus, mechaniškai supurtyti stiebelius — tuomet prisirpusios uogos atitrūksta ir oro pūslelės iškelia jas į vandens paviršių. Belieka susemti bei išrūšiuoti.

XIX amžiaus pabaigoje atrasta kita naudinga oro pūslelių ypatybė. Pasakojama, kad vienas spanguolių augintojas netyčia išbėrė uogų kibirą ant laiptų ir nustebo išvydęs, jog geriausios nuo pakopų atšokdavo, o minkštos arba papuvusios ne. Dėl pūslelių kokybiškiausios uogos šokinėjo it pripūsti kamuoliukai, o prastesnės gulėjo lyg išsileidę.

Pasinaudojus šia uogų ypatybe 1881 metais sukurta rūšiavimo mašina. Ir dabartinėse mašinose tebetaikomas tas pats principas: sveikos uogos peršoka per barjerą ir surenkamos parduoti neapdorotos. O minkštos lieka; iš jų spaudžiamos sultys, daromas džemas.

 Šiaurrytinėje bei šiaurvakarinėje JAV dalyje ir Kanadoje specialiuose spanguolių laukuose augintojai vos per vienerius metus surenka daugiau kaip 250 milijonų kilogramų derliaus. Jei dar neragavote šių aitrokų uogų, pamėginkite! Jose gausu vitaminų bei mineralų, taip pat antioksidantų, saugančių nuo širdies ligų ir vėžio. Beje, galbūt net vaikščioti pradėsite pasišokinėdamas.

[Rėmelis 17 puslapyje]

Kur spanguolės auga?

Per Padėkos dieną, Jungtinėse Valstijose švenčiamą paskutinį lapkričio ketvirtadienį, o Kanadoje — antrą spalio pirmadienį, įprasta valgyti kokį patiekalą iš spanguolių. Pasakojama, kad 1621-aisiais, kai Padėkos diena — tridienė puotų ir pramogų šventė Plimuto kolonijos gubernatoriaus Viljamo Bradfordo iniciatyva buvo surengta pirmą sykį, indėnai atsinešė spanguolių. Kadangi Šiaurės Amerikoje su spanguolėmis susiję nemažai papročių, o ir pačios uogos — vienos iš nedaugelio vietinių augalų, auginamų pardavimui, didelė dalis amerikiečių mano, jog spanguolės veša tiktai šiame žemyne.

Vis dėlto jos auga ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Azijoje bei Europoje. Taigi yra populiarios ne vien amerikiečių virtuvėje. Vienoje enciklopedijoje rašoma: „Buvo manoma, kad spanguolių padažas bei džemas grynai amerikietiški produktai, tačiau Skandinavija garsėja bruknėmis [Vaccinium vitis-idaea], kurios panašios į stambiauoges spanguoles [Oxycoccus macro carpus], tiktai kartesnės“ (Encyclopædia Britannica).

[Iliustracija 15 puslapyje]

Spanguolių žiedai

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy Charles Armstrong, Cranberry Professional, Univ. of Maine Cooperative Extension, USA

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Užtvindytame lauke nuimamas spanguolių derlius

[Šaltinio nuoroda]

Keith Weller/ Agricultural Research Service, USDA

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Baltųjų spanguolių derlius

[Šaltinio nuoroda]

Nuotraukos: Courtesy of Ocean Spray Cranberries, Inc.