„Tarsi būtų sukurtas“?

Ar esate kada stebėjęs nakties dangų pro teleskopą? Daugelis, kurie tai darė, tikriausiai pasakys ligi šiol prisimenantys, jog pirmiausiai dėmesį patraukė Saturnas. Reginys išties stulbinantis. Begalinėje juodoje erdvėje, sėte nusėtoje žėrinčių žvaigždžių, kabo švytintis rutulys, apjuostas plokščiais, dailiais žiedais!

Kas tai per žiedai? 1610 metais, kai astronomas Galilėjus pirmą kartą pamatė Saturną pro savadarbį teleskopą, vaizdas buvo toks neryškus, kad planeta atrodė lyg būtų su ausimis — šonuose matėsi du mažesni rutuliai. Ilgainiui, teleskopams tobulėjant, astronomai žiedus įžiūrėjo aiškiau, bet vis dar ginčijosi, iš ko jie sudaryti. Daugelis tvirtino, jog tai standūs, vientisi diskai. O kad žiedai susideda iš daugybės uolienos bei ledo dalelių, mokslininkai neturėjo įtikinamų įrodymų iki 1895-ųjų.

Knygoje The Far Planets rašoma: „Saturno žiedai — aibė siaurų juostų iš begalės ledo gabalėlių, — priskiriami prie labiausiai stebinančių Saulės sistemos darinių. Milžiniškos švytinčios aureolės vidinis kraštas prasideda netoli ribos, kur baigiasi planetos atmosfera, ir tęsiasi maždaug 400000 kilometrų iki išorinio, kuris, galima sakyti, toks neapibrėžtas, kad vos matyti. Be to, aureolė stebinamai plona — vidutiniškai 30 metrų.“ 2004-ųjų birželį, kai erdvėlaivis Kasinis-Heigensas pasiekė Saturno aplinką ir atsiuntė iš ten duomenų bei nuotraukų, mokslininkai apie šitų žiedų sandaros sudėtingumą sužinojo daugiau.

Neseniai viename žurnalo Smithsonian straipsnyje buvo rašoma: „Saturnas atrodo tarsi būtų sukurtas — tobulas kaip pati matematika.“ Straipsnio autoriaus nuomonei galima pritarti, tiktai stebina žodelis „tarsi“. Juk iš tikrųjų šitas puikus dangaus kūnas — tik vienas iš nesuskaičiuojamos daugybės kitų, apie kuriuos įkvėptas psalmininkas rašė prieš tūkstančius metų: „Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą“ (Psalmyno 19:2 [19:1, Brb]).

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 31 puslapyje]

Fonas: NASA, ESA and E. Karkoschka (University of Arizona); įklijos: NASA and the Hubble Heritage Team (STScl/AURA)