Susipažinkime su Brazilijos gaučais

Iš Atsibuskite! bendradarbio Brazilijoje

„KAS gi tie gaučai?“ — galbūt paklausite. Ogi Pietų Amerikos piemenys. Jų gimtinė — Argentina, tačiau gaučų esama ir Urugvajuje, šalyje į rytus nuo Argentinos, taip pat pietų Brazilijos Rio Grande do Sulo valstijoje. Tik šių laikų gaučai tikriausiai neatitiks jūsų įsivaizdavimo, nors galbūt ir mūvi bombachas (tariama bombačas), tokias plačkelnes, bei gano arklius, galvijus ar avis kokioje rančoje. Tad ką apie tuos piemenis žinome?

Gaučų kultūrai įtakos turėjo kolonizavimas. Į pietų Braziliją XIX bei XX amžiuje  plūstelėjo imigrantai iš Europos, ieškantys vietos gyventi ir dirbti. Tai buvo patyrę amatininkai bei sodininkai. Daugelis atvykėlių tapo gaučais ir sukūrė savitą kultūrą. Jų palikuonys išsaugojo nemažai etninių bruožų, pavyzdžiui, tradicinius patiekalus, aprangą, pramogas, požiūrį į darbą. Bet pirmiausia apie tai, kas domina mus visus, — maistas.

Ne tik čuraskas ir matė̃

Nesitikėkite sutikti gaučų vegetarų. Pagrindinis jų valgis — avienos arba jautienos kepsnys, vadinamas čurasku. Nuo senovės jis valgomas pampose, Pietų Amerikos stepėse, kur šie piemenys ganė gyvulius. Taigi jei nesate vegetaras ir cholesterolio jūsų kraujyje nėra per daug, siūlome gaučų ar specializuotame restorane paragauti tradicinio rodizio (tariama rodizjo) — įvairios mėsos, patiekiamos lankytojui paeiliui. O galbūt sugalvosite užmesti akį į café colonial (tariama kafė kolonjal), tai yra stalą, nukrautą skanumynais bei gėrimais, pavyzdžiui, vynu, arbata ir kava, — galite imti, ko širdis geidžia. Žinoma, labiausiai vertinama chimarrão (tariama čimaraun), arba matė̃, — arbata iš susmulkintų arbatinio bugienio lapų. Nors yra kartoka, gaučai ją gurkšnoja bet kuriuo dienos metu, ypač mėgsta po valgio.

Gal jums ši arbata ir nepatiks. Tačiau laisva, draugiška atmosfera,  vyraujanti siurbčiojant matę ir ragaujant kepsnį su gera kompanija, suteiks malonumo be abejonės.

Gaučų drabužiai ir muzika

Tradicinės plačkelnės, pončai, auliniai batai, platus diržas, skrybėlė bei kaklaskarė išliko nuo tų laikų, kai gaučas ilgam laikui išjodavo į pampas. Leidinyje Insight Guides—Brazil skaitome: „Savita gaučų kultūra neatsiejama nuo Rio Grande do Sulo valstijos — čia, pietuose, po pampas klajoja įdegę, vėjo nugairintais veidais piemenys, pasirišę skrybėles ir raudonas kaklaskares, plačiomis kelnėmis ir odiniais auliniais.“ Per šventes šio regiono moterys puošiasi spalvingai, bet kukliai. Svečiai bei patys gaučai mėgsta tautinius šokius. Beje, tiek valgiai, tiek apranga, tiek pramogos — įvairių kultūrų mišinys, nes Brazilijoje apsigyveno ne tik ispanų, italų, portugalų, vokiečių, bet ir atvykėlių iš Graikijos, Japonijos, Lenkijos, Libano, Rusijos, Sirijos, Ukrainos bei Afrikos.

Į žurnalo Atsibuskite! klausimus atsakė Žozė Klaudijas Paišaunas Kortesas, daugiau kaip 50 metų tyrinėjantis gaučų kostiumus bei šokius. Jis paaiškino, jog gaučai, neretai bandą ganydavę po vieną, pamėgo muziką. Tad nieko nuostabaus, jog šie piemenys, kurių vienintelis „bendražygis“ buvo arklys, nuolat sau dainuodavo ir grodavo. Iš pradžių styginiais — bandža ar gitara, vėliau akordeonu. Jaunieji gaučai, priešingai nei kitų kraštų jaunimas, labiau linkę į liaudies, o ne šiuolaikinę muziką.

Patinka gaučams ir šokti. Net pakeitę gyvenamąją vietą, jie didžiuojasi savo regiono šokiais. Beje, trypia ne tik poromis, vyrai dar pasirodo su kardais ir su bola — tai trys rutuliai, tarpusavyje surišti ilgais odiniais diržais. Rutuliai būna moliniai, geležiniai arba tiesiog akmenys. Ganydamas gaučas kartais sviesdavo juos galvijui ant kojų: šis susipainiodavo ir sustodavo.

Jie myli savo kraštą

Gaučų kultūra ir tradicijos dar gyvos Brazilijos pietuose, palei sieną su Argentina bei Urugvajumi. Viename keliautojo vadove rašoma: „Tose stepėse, liaudies apdainuotose pampose, gaučai vis dar šuoliuoja paskui galvijų ir avių bandas, praturtinusias Rio Grande do Sulą.“

Kalbant apie gaučus negana paminėti vien matę ar čuraską. Šitas kraštas gražus ir įvairus, todėl kai kurie vietiniai net juokauja, kad Dievas, sukūręs žemę per šešias dienas, penkias iš jų kūrė Rio Grande do Sulą!

Savo kilme didžiuojasi net mieste gyvenantys gaučai. Būdami imigrantai arba atsikėlėlių palikuonys, jie įprato kliautis pačiais savimi, yra atviri, drąsūs, paslaugūs ir vaišingi.

Gaučai svajoja apie paprastą gyvenimą kaime. Gaučas labai prisirišęs prie žemės, nesvarbu, ar nuo vaikystės gerai išmano apie gyvulininkystę — galvijus, arklius, lasą, bolą, ar apie augalininkystę — kukurūzus, vynuoges, bulves, ryžius, sojas, kviečius. Deja, slogi realybė — skurdas ir aplinkinių išankstinis nusistatymas prieš juos — apkartina gyvenimą. Tačiau daugelis gaučų, nagrinėjusių Šventąjį Raštą su Jehovos liudytojais, tvirtai tiki, jog netrukus visa žemė taps taikiu rojumi. Tokią viltį įgyti galite ir jūs (Luko 23:43, NW; 2 Petro 3:13; Apreiškimo 21:1-4).

 [Rėmelis/iliustracijos 26 puslapyje]

Kaip paruošti du tradicinius gaučų patiekalus

JAUTIENOS KEPSNYS

2 kg jautienos, 500 g rupiosios druskos

Mėsą pamaukite ant iešmo, pasūdykite ir dėkite ant ugnies (galima kepti ant grotelių). Iš pradžių apskrudinkite riebesnį šoną, tada apverskite. Pirkite mėsą su riebaliukais, nes lydydamiesi jie persunkia kepsnį ir šis būna skanesnis, minkštesnis. Tinka ir kiauliena, paukštiena, ėriena. (Keturiems asmenims.)

„VEŽIKO“ RYŽIAI SU SAULĖJE DŽIOVINTA SŪDYTA JAUTIENA

500 g saulėje džiovintos jautienos, 200 g smulkintų svogūnų, 60 ml aliejaus, 600 ml vandens, 500 g ryžių, 2 smulkintos česnako skiltelės

Jautieną nuplaukite ir pamerkite aštuonioms ar daugiau valandų. Vandenį pakeiskite kelis kartus. Supjaustykite mėsą gabaliukais, pakepinkite aliejuje su česnaku bei svogūnu. Suberkite ryžius, gerai išmaišykite. Įpilkite vandens. Kai užvirs, sumažinkite ugnį ir troškinkite viską retkarčiais pamaišydami. Ryžiams išvirus, sušiauškite juos šakute bei patiekite su pupelėmis. (Keturiems asmenims.)

[Iliustracijos 24, 25 puslapiuose]

Rio Grande do Sulas

[Šaltinio nuoroda]

Nuotraukos: M.A. Decusati

[Iliustracija 26 puslapyje]

Šokiai pagal gaučų liaudies muziką