Ar stichinių nelaimių daugės?

„Tikėtina, jog ateityje klimato pakitimų sukeltos siaubingos nelaimės bus vis pražūtingesnės. Vadinasi, gresia dar neregėti gamtos reiškiniai ir dar didesnės netektys. [...] Todėl būtų išmintinga tokiems dramatiškiems pokyčiams pasirengti iš anksto.“ (Iš žurnalo TOPICS GEO 2003-iųjų gamtos katastrofų apžvalgos ANNUAL REVIEW: NATURAL CATASTROPHES 2003.)

KAI KURIE Europos kraštai 2003-iųjų vasarą leipte leipo nuo karščio. Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Prancūzijoje dėl to mirė apie 30000 žmonių. Bangladeše, Indijoje bei Pakistane prieš liūčių sezoną stoję karščiai pasiglemžė 1500 gyvybių, o Australijoje sausra bei nebūta kaitra įžiebė krūmynų gaisrus — supleškėjo daugiau kaip trys milijonai hektarų augalijos.

Pasaulinės meteorologų organizacijos duomenimis, „per 2003-iųjų Atlanto vandenyno uraganų sezoną kilo 16 vardus gavusių štormų: tai buvo gerokai daugiau nei vidutiniškai 9,8 kasmet nuo 1944 iki 1996-ųjų, bet atitiko staigaus šių tropinių reiškinių kasmetinio pagausėjimo tendenciją nuo praėjusio dešimtmečio vidurio“. Ta tendencija išliko ir 2004-aisiais: niokojančios vėtros nusiaubė Karibų jūros salas bei Meksikos įlanką, nusinešdamos apie 2000 gyvybių ir palikdamos krūvas griuvėsių.

2003 metais į Šri Lanką atslinkęs ciklonas sukėlė neregėtus potvynius: nuskendo mažiausiai 250 žmonių. 2004-aisiais vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje susiformavo  mažiausiai 23 taifūnai. Dešimt jų atūžė į Japoniją, pridarė begalę žalos ir pražudė per 170 žmonių. Nuo potvynių, kuriuos sukėlė gausios liūtys, nukentėjo beveik 30 milijonų Pietų Azijos, ypač Bangladešo, gyventojų. Daugybė liko be pastogės, kone trys milijonai buvo evakuoti, o per 1300 žuvo.

Be to, 2003-iaisiais žemę sudrebino keli stiprūs smūgiai. Štai gegužės 21-ąją Alžyro sostinėje Alžyre per drebėjimą sužeista 10000 žmonių, 200000 liko be pastogės. Gruodžio 26 dieną 5 valandą 26 minutės požeminiai smūgiai sukrėtė Iraną. Jų epicentras buvo už 8 kilometrų į pietus nuo Bamo miesto. 6,5 balo stiprumo drebėjimas sugriovė 70 procentų miesto, žuvo 40000 gyventojų, o per 100000 liko be namų. Tai daugiausia gyvybių nusinešusi tų metų stichinė nelaimė. Sugriuvo ir didžioji dalis dviejų tūkstantmečių senumo Bamo tvirtovės. Regionas neteko turistų gausiai lankomo — taigi ir pelningo — istorinio paminklo.

Lygiai po metų netoli šiaurinės Sumatros (Indonezija) vakarų pakrantės įvykęs 9 balų žemės drebėjimas sukėlė tokį pragaištingą cunamį, kokio rašytiniuose šaltiniuose dar neužfiksuota. Mirtį nešančios bangos pasiglemžė per 200000 žmonių, daugybę sužeidė arba paliko be pastogės. Nukentėjo taip pat rytinė Afrikos pakrantė, esanti už 4500 ir net daugiau kilometrų į vakarus nuo epicentro.

Telkiasi dar tamsesni debesys?

Ar šios nelaimės rodo, ko galima tikėtis toliau? Turėdami omenyje su orais susijusias nelaimes, nemažai mokslininkų mano, jog žmonių veiklos sukelti atmosferos pokyčiai daro įtaką pasaulio klimatui ir lemia dar baisesnius orus. Jeigu tai tiesa, ateitis nežada nieko gera. Dar niūriau nuteikia faktas, jog daugėja žmonių, kurie savo noru arba neturėdami kitos išeities įsikuria dažnai stichijų niokojamose zonose.

Statistika rodo, jog 95 procentai visų per tas nelaimes žuvusiųjų — besivystančių kraštų gyventojai. Nors turtingesnėse šalyse žūva mažiau, jos patiria 75 procentus turtinių nuostolių. Kai kurios draudimo įstaigos abejoja, ar draudimo verslas išliks mokus, kai taip dažnai tenka atlyginti didžiulę materialinę žalą.

Kitame straipsnyje panagrinėsime kai kuriuos gamtos procesus, kurie sukelia nelaimes, ir kokia žmonių veikla daro jas dar baisesnes. Be to, aptarsime, ar žmonija pajėgia ir nori ką nors keisti, kad ateinančioms kartoms būtų saugu gyventi Žemėje.

[Iliustracija 3 puslapyje]

PRANCŪZIJA 2003. Vasaros karščiai Europoje pražudė 30000 žmonių; Ispaniją kamavo 45°C kaitra

[Šaltinio nuoroda]

Alfred/EPA/Sipa Press

 [Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

IRANAS 2003. Per žemės drebėjimą Bame žuvo 40000; moterys gedi artimųjų prie bendro kapo

[Šaltinio nuoroda]

Fonas ir moterys: © Tim Dirven/Panos Pictures