Greitai nebevargins jokios nelaimės

„Vaikai ir vaikaičiai. Paklausykite! [...] Anksčiau ar vėliau šis kalnas suliepsnos. Bet prieš tai jis dundės, griaudės, žemė drebės. Išsiverš dūmai, pliūpsniai liepsnos bei šviesos, oras virpės ir gaus. Tuomet bėkit kuo toliausiai... Jeigu to nepaisysite, jei gėrybės ir manta bus brangesni negu gyvybė, kalnas nubaus už nerūpestingumą bei godumą. Negalvokite apie židinį, namus, bėkite nedelsdami.“

TOKS įspėjimas, kurį Andru Robinsonas pacitavo savo knygoje Earth Shock, buvo iškaltas memorialinėje lentoje Portičyje (miestas Vezuvijaus papėdėje) po ugnikalnio išsiveržimo 1631-aisiais. Tuomet žuvo per 4000 žmonių. „Dėl keisto atsitiktinumo būtent šis 1631 metų išsiveržimas [...] plačiai išgarsino Vezuvijų“, — sako Robinsonas. Kodėl? Atstatant Portičį, buvo atkasti Herkulanumas ir Pompėja. Abu šitie miestai po pelenų bei lavos sluoksniu palaidoti 79 m. e. metais.

 Romėnas Plinijus Jaunesnysis, pergyvenęs pastarąją nelaimę ir vėliau paskirtas vienos Romos provincijos vietininku, rašė girdėjęs neįprastus žemės virpesius. Drauge su motina bei kitais jis to įspėjimo paisė, todėl liko gyvas.

Įspėjantis mūsų laikų ženklas

Dabar sparčiai artėja pasaulio ekonominės, socialinės bei politinės santvarkos pabaiga. Iš kur tai žinome? Nes Jėzus Kristus išpranašavo, kas dėsis žemėje Dievo atpildo dienai priartėjus. Kaip apie gresiantį ugnikalnio išsiveržimą liudija dundesys, dūmai, išmetami šlako gabalai, taip pabaigą rodo sudėtinis ženklas: karai, žemės drebėjimai, badmečiai, epidemijos. Visa tai kaip niekad vargina žmoniją nuo 1914-ųjų (Mato 24:3-8; Luko 21:10, 11; Apreiškimo 6:1-8).

Tačiau Jėzus, duodamas tą įspėjamąjį ženklą, pasakė ir viltingą žinią: „Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Tai išties gera naujiena, nes Dievo Karalystė, vadovaujama Jėzaus Kristaus, atitaisys bet kokią žmonių padarytą žalą. Be to, jai valdant gaivalinių nelaimių nebebus (Luko 4:43; Apreiškimo 21:3, 4).

Gyvendamas žemėje Jėzus kartą nuramino siaubingą štormą ir parodė, jog turi galią valdyti stichijas. Išsigandę mokiniai stebėjosi: „Kas jis toks, kad įsakinėja vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?!“ (Luko 8:22-25). Dabar Jėzus jau nebe žmogus, o galinga dvasinė būtybė. Todėl jam bus tikrai nesunku gamtos reiškinius suvaldyti taip, kad nepakenktų žmonėms (Psalmyno 2:6-9; Apreiškimo 11:15).

Galbūt nelengva tuo patikėti. Tačiau atminkite, jog Biblijos pranašystės, priešingai nei žmonių pažadai ir prognozės, visuomet tampa tikrove. Pavyzdžiui, kai kurios pildosi jau nuo 1914-ųjų (Izaijo 46:10; 55:10, 11). Tad galime neabejoti, jog žemėje tikrai bus saugu. Tuo džiaugtis galėsime ir mes, jei tik priimsime Dievo Žodžio patarimus bei paisysime iš meilės duoto įspėjimo apie artėjančius sukrečiančius įvykius (Mato 24:42, 44; Jono 17:3).

[Rėmelis/iliustracija 11 puslapyje]

KOKIA VILTIS MIRUSIEMS ARTIMIESIEMS?

KAI miršta artimas žmogus, apima liūdesys. Šventajame Rašte pasakojama, kad ir Jėzus verkė mirus geram draugui Lozoriui. Tačiau po kelių minučių jis padarė stebuklą — sugrąžino Lozoriui gyvybę! (Jono 11:32-44) Taip laidavo įvykdysiąs nuostabų pažadą, kurį buvo davęs anksčiau: „Ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs [Jėzaus] balsą [...] [ir] prisikels“ (Jono 5:28, 29). Tegul ši brangi prikėlimo žemės rojuje viltis paguodžia visus, netekusius mylimo žmogaus (Apaštalų darbų 24:15).

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Ar paisote įspėjimo, kad dabar paskutinės šio pasaulio dienos?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 10 puslapyje]

USGS, David A. Johnston, Cascades Volcano Observatory